Valgymo elgesys – tai platus su valgymu susijusių įpročių spektras, kuriam, pasak psichologės, dėmesingo įsisąmoninimo mokytojos Rūtos Mazilauskaitės, vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Nuostatos valgymo, kūno atžvilgiu formuojasi nuo mažumės. Būtent tai, kaip žmogus vertina savo kūną, lemia ir pasirenkamą valgymo elgesį”, – pabrėžia psichologė. Sociokultūriniai veiksniai, stereotipai taip pat įtakoja nuostatas kūno atžvilgiu, todėl vertinant kūną galimas socialinio nerimo pasireiškimas. „Baimė neatitikti keliamų standartų, susirūpinimas kūnu bei išvaizda skatina skirtingus valgymo elgesio kraštutinumus – persivalgymą ar, priešingai, badavimą, taip siekiant įveikti patiriamą stresą”, – sako R. Mazilauskaitė.

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Pedagogikos katedros dėstytojos Editos Dulkinienės paskaitoje „Vaiko sveikata“ su trečio kurso studentais psichologė dalinosi įžvalgomis apie valgymo elgesio sutrikimus ir juos lemiančius veiksnius. Studentai įgijo žinių apie dėmesingumo praktikas, kognityvinę elgesio terapiją bei jų svarbą ir naudą.