Kauno kolegijos Pedagogikos katedros Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos absolventė Simona Bataitytė, pusmetį, praleistą podiplominėje praktikoje Kolorado lituanistinėje mokykloje, įvardina daugiau nei praktika.

„Jos metu išmokau daug naujų dalykų, kurių didžiąją dalį dariau pirmą kartą: vedžiau pamokas vaikams ir seminarus mokytojams, rašiau straipsnius, pildžiau paraiškas projektų finansavimui gauti, organizavau virtualų renginį, ruošiau vaikus pasirodymui, sudarinėjau naują mokymo programą. Šios praktikos metu įgijau žinių, kurių nebūčiau įgijusi jokioje kitoje mokykloje. Augau taip greitai, kad kartais net nespėdavau pati savęs pasivyti. Mokyklos bendruomenė manimi labai pasitikėjo, palaikė, išmokė, kad atvirumas ir tiesa yra raktai į nuoširdžius santykius bei kokybiškai atliktus darbus. Buvo ir sunkių akimirkų, nueiti nemaži atstumai nuo komforto zonos, kuriais dabar džiaugiuosi labiausiai. Esu dėkinga Kolorado lituanistinės mokyklos direktorei, mokyklos tėvų komiteto pirmininkui ir visai mokyklos bei lietuvių bendruomenei, kuri rūpinosi, kad į Lietuvą grįžčiau su didesnėmis pedagoginėmis ir pasaulio pažinimo svajonėmis bei tikslais“, – įspūdžiais dalinasi absolventė, – „Galėčiau dar daug pasakoti, bet linkiu patiems išvažiuoti ir viską patirti.“ Interviu S. Bataitytė pasakoja apie pirmąjį įspūdį atvykus į lituanistinę mokyklą, įgytą patirtį, sutvirtėjusį pasitikėjimą savimi ir ateities tikslus.

Kas paskatino Tave pasirinkti praktiką užsienyje?

Rinkdamasi studijas Kauno kolegijoje, žavėjausi įvairiomis praktikų galimybėmis. Jomis pasinaudojusi, atradau daugybę naujų dalykų apie save, kaip apie pedagogę, susipažinau su nuostabiais bendraminčiais.

Kodėl podiplominei praktikai išsirinkai būtent Kolorado lituanistinę mokyklą? Ar tikrai buvai vienintelė kandidatė, pareiškusi norą praktiką atlikti šioje, vos prieš vienerius metus įkurtoje, mokykloje?

Informacija apie Kolorado lituanistinę mokyklą mane pasiekė visiškai atsitiktinai. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasirinkau būtent šią mokyklą – galimybė pačiai pasirinkti praktikos laikotarpį. Žinoma, labai reikšmingas kriterijus buvo ir įstaigos atvirumas – Kolorado lituanistinė mokykla man pasirodė plačiai, atvirai žiūrinti į praktikantų kompetencijas ir baigtas studijas. Ne paskutinėje vietoje buvo ir vietovės gamta – Kolorado kalnai jau iš nuotraukų pavergė mano širdį. O kad buvau vienintelė kandidatė sužinojau tik atvykusi į mokyklą.

Koks buvo pirmasis įspūdis? Ar greitai atradai ryšį su čia besimokančiais vaikais, mokyklos bendruomenės nariais?

Buvau nustebusi. Sakiau, kad važiuoju be jokio įsivaizdavimo, kaip atrodo lituanistinė mokykla, bet kai atvykau, supratau, kad visgi turėjau jį ir jis buvo kitoks – tiek mokymo formatu, tiek paprastu faktu, kad kai kurie vaikai visiškai nekalba lietuviškai. Mokyklos bendruomenė yra imli naujoms idėjoms, besimokanti, judanti į priekį. Kadangi jie atvirai priėmė mane, aš buvau atvira jiems, ir ryšys, manau, atsirado gana greitai.

Kokia veikla praktikos metu Tau teko užsiimti? Kas teikė didžiausią malonumą, o kas – kėlė iššūkius?

Vedžiau literatūros pamokas, kurios padėjo greitai įsilieti į bendruomenę ir praktiką. Tai buvo nemenkas iššūkis, nes daugelis dalykų/veiklų/metodų, kuriuos žinojau ir kurie puikiai tiko Lietuvoje, Kolorado lituanistinėje mokykloje netiko visai: ir dėl kitokios aplinkos ir dėl skirtingo vaikų lietuvių kalbos mokėjimo. Taip pat organizavau Kolorado filmų vakarus, ruošiau vaikus pasirodymui, dalinausi su mokytojais žiniomis apie mokymo metodus ir žaidimus, kuriuos jie galėtų pritaikyti praktikoje, publikavau straipsnius Amerikos lietuvių spaudoje, rašiau projektus. Manimi pasitikėjo, todėl praktika buvo labai kokybiška ir plati. Didžiausias iššūkis buvo naujos programos paruošimas. Labai įdomu, ir tuo pačiu sunku, galvoti metodus bei veiklas pamokoms, kai žinau, kad jas ves kiti, nes aš jau būsiu išvykusi į Lietuvą.

Kokios patirties įgijai? Kokių svarbiausių pamokų išmokai šios praktikos metu?

Iš tikrųjų, viskas tapo nauja patirtimi, nes dalykus, kuriuos mokėjau, reikėjo iš naujo peržvelgti ir įvertinti kitomis akimis. Svarbiausia pamoka praktikoje buvo tiesa ir pasitikėjimas savo žiniomis. Kai atvažiavau, man kartojo, kad galiu ir turiu sakyti viską taip, kaip man atrodo, kaip aš jaučiuosi ir ką noriu daryti. Paprastai tokiais momentais aš išsigąstu, nes dažnai žmonės tik iš mandagumo sako tokius dalykus, tačiau vieną kartą pabandžiusi ir sulaukusi palaikančios reakcijos, tiesos sakymą prisijaukinau. Kitas svarbus dalykas – mokyklos tėvų komiteto pirmininkas nuolatos drąsino ir sakė, kad turiu pasitikėti savo žiniomis, kad turiu ką papasakoti kitiems mokytojams ir kad visai nesvarbu, jog daugelis iš jų yra vyresni už mane. Reikėjo laiko, kol perlipau per save ir patikėjau, kad turiu, ką duoti kitiems.

Tikriausiai nemenku iššūkiu, kiek sujaukusiu Tavo planus, tapo pandemija. Jos metu pamokas mokyklos mokiniams vedei nuotoliniu būdu?

Kolorado lituanistinė mokykla puikiai ir operatyviai prisitaikė vesti pamokas nuotoliniu būdu. Didžiausias iššūkis buvo faktas, kad reikia sėdėti, žiūrėti į kompiuterio ekraną ir patikėti, kad tai vertinga. Man kartais net klasėje sunku būti, nes esu lauko pedagogikos šalininkė. Bet pirmosios nuotolinės pamokos praėjo neblogai, o su laiku atsirado ir daugiau tikėjimo, kad tokios pamokos yra nemažiau vertingos, nei įprastos.

Būdama praktikoje, susipažinai ir su amerikietišku gyvenimo būdu. 

Amerikoje gyventi nenorėčiau, bet sugrįžti ketinu. Kolorado kalnai, sniego pusnys sapnuosis dar ilgai, geltoni autobusai ir skautės, pardavinėjančios sausainius (iki tol matyti tik filmuose), visada bus laikomi dideliais atradimais realybėje. Pabūti Kolorado lietuvių bendruomenės dalimi, pajusti kaip stipriai ten puoselėjama lietuvybė, būtų vertinga kiekvienam Lietuvos piliečiui. Tikrai ilgai nešiosiuosi su savimi tą nesuvokiamą meilę Lietuvai būnant nutolus nuo jos 8000 km.

Kokiems nuotykiams esi pasiruošusi ateityje? Kokias svajones nori įgyvendinti?

Tokios praktikos įkvepia mokytis toliau. Juk dabar tiek galimybių. Be to, turiu svajonę įkurti darželį, kuriame būtų galima gauti plataus spektro paslaugas, ir burti bendruomenę. Artimų žmonių įkvėpta, kartais pasvarstau, kad norėčiau dalintis savo žiniomis ir patirtimi su kitais pedagogais.

Nuotraukos iš asmeninio S. Bataitytės arch.