Ką būtų galima padaryti, kad visapusis, kokybiškas ugdymas(is) būtų suteiktas kiekvienam vaikui, kad būtų atliepti kiekvieno besimokančiojo ir jo šeimos poreikiai, polinkiai, gebėjimai, galios? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo ketvirtąjį kartą vykusio Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Pedagogikos katedros ir Medicinos fakulteto Reabilitacijos katedros organizuojamo nuotolinio forumo „Nuo „kabliuko“ iki pasiekto bendro tikslo“ pranešėjai. Renginį moderavo Pedagogikos katedros lektorė Renata Čikonienė ir Reabilitacijos katedros lektorės Agnė Žebrauskienė bei Giedrė Sasnauskienė.

Studijų ir darbo derinimas

Forumą pranešimu „IPU(I) studijų programos studentų požiūris į studijų ir darbo derinimą“ (Dr. Algimantas Bagdonas, Kauno kolegija, docentas, Asta Jakimavičienė, Kauno kolegija, lektorė,  Raimonda Sadauskienė,  Kauno kolegija,  lektorė,  dr. Sigita Saulėnienė, Kauno kolegija, docentė) pradėjo doc. dr. Algimantas Bagdonas. „Dirbantys studentai yra konkurencingesni, baigus studijas jiems lengviau pereiti į darbo rinką, bet dėl didelio darbo krūvio gali mažėti jų akademiniai pasiekimai, didėja studijų nebaigimo galimybė“, – sakė docentas. Pranešime buvo akcentuojama, jog  dauguma IPU(I) programos studentų pradeda dirbti darbą, susijusį su studijuojama specialybe, dar pirmame kurse. „Darbo ir studijų derinimas gerina studentų gebėjimus ir profesines kompetencijas, visgi kelia ir tam tikras asmeninio, kolegijos, darbovietės lygmens problemas. Dirbantiems studentams kyla laiko planavimo, sveikatos problemų, studijų tvarkaraštis, jo sudarymas, kaita taip pat kelia nepatogumus. Tačiau šios problemos yra sprendžiamos sudarant nuotolinio mokymosi galimybę, tvarkaraštį pateikiant iš anksto, organizuojant mokymus laiko planavimo, karjeros temomis“, – vardijo doc. dr. A. Bagdonas. Reziumuodamas pranešimą docentas sakė, jog svarbiausia yra paties studento motyvacija dirbti ir mokytis, jo lankstumas, bendradarbiavimas, iniciatyva.

Pedagogų kompetencijos

Į kompetencijų temą pranešime „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų tobulintinos kompetencijos“ (Asta Jakimavičienė, Kauno kolegija,  lektorė,  dr. Sigita Saulėnienė, Kauno kolegija, docentė) gilinosi doc. dr. Sigita Saulėnienė. „Pedagogo darbe ir veikloje yra būtinos profesinės etikos, kalbinio kultūrinio identiteto, ugdymo aplinkos planavimo ir modeliavimo, bendradarbiavimo su šeima/globėjais, darbo komandoje kompetencijos“, – teigė docentė, akcentuodama, jog dirbant su šiuolaikiniais vaikais, daug laiko praleidžiančiais prie išmaniųjų įrenginių ekranų, ypač svarbi yra vaikų fizinio aktyvumo gerinimo kompetencija. Doc. dr. S. Saulėnienė akcentavo, jog, remiantis atliktu tyrimu, trečdalis pedagogų suvokia fizinio aktyvumo gerinimo svarbą, o likusios dalies suvokimas yra ribotas, todėl reikėtų daugiau laiko skirti fizinio aktyvumo veikloms, būtinas yra užduočių diferencijavimas, o taip pat – pedagogų tarpusavio bendradarbiavimas, dalijantis žiniomis, patirtimis. Temą apie pedagogų kompetencijas pranešime „Pedagogų kompetencijos taikant inovacijas ikimokykliniame ugdyme“ (Skirma Grikietytė,  Kauno lopšelis–darželis „Aviliukas“, mokytoja,  dr.  Sigita Saulėnienė,  Kauno kolegija, docentė) pratęsė mokytoja Skirma Grikietytė. Ji akcentavo pedagogui būtinas tardisciplinines ir dalykines žinias, gebėjimą jas taikyti praktikoje, naudojimasi informacinėmis technologijomis, laiko valdymą ir, žinoma, mokymosi visą gyvenimą svarbą.

Vaizduotė ir kūrybiškumas

Dėmesį į ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo ugdymą(sį) pranešime „Pažinimo kompetencijos ugdymas(is) per patirtį ankstyvajame amžiuje“ (Lina Valevičė,  Kauno lopšelis–darželis „Vaikystė“, mokytoja,  dr. Algimantas Bagdonas, Kauno kolegija, docentas) sutelkė mokytoja Lina Valevičė. Ji teigė, jog vaikų patirtinio ugdymo(si) procese svarbu neapriboti jų kūrybiškumo, atsižvelgti į jų pomėgius ir poreikius, skatinti smalsumą, žingeidumą. Išugdyta patirtinio ugdymo(si) kompetencija stiprina pažintinius gebėjimus, savikontrolę, kritinį mąstymą, dėmesio sutelkimą. Apie vaikų kūrybiškumo pagrindą – vaizduotę pranešimą „3-5 metų amžiaus vaikų vaizduotės lavinimas per gamtines medžiagas“ (Goda Gečė, Jurbarko lopšelis–darželis „Nykštukas“, mokytoja, Rasa Čižauskaitė, Kauno kolegija, lektorė) pristatė mokytoja Goda Gečė. Pranešime buvo akcentuojama, jog vaikų vaizduotę lavindami žaidimais, piešimu, muzikos garsų klausymu pedagogai skatina vaiko intelekto ir proto augimą, gerina ugdymo kokybę. Pranešime „Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelekto ugdymas(is) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“ (Renata Rastauskienė, Jonavos lopšelis–darželis „Saulutė“, mokytoja, Edita Dulkinienė, Kauno kolegija, lektorė) mokytoja Renata Rastauskienė pabrėžė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose vis dar yra skiriamas per menkas dėmesys ankstyvojo amžiaus vaikų jausmams ir emocijoms lavinti. Į emocijų temą pranešime „Tarpininko (mediatoriaus) vaidmuo vaikų emocinei būklei ir savarankiškumui” (Aistė Pranskaitytė-Bielevičienė, Kauno kolegija, lektorė, Milda Gintilienė, Kauno kolegija, lektorė, Aistė Morkevičiūtė, Kauno kolegija, Ergoterapijos studijų programos absolventė) gilinosi ir Aistė Morkevičiūtė.

Apie populiariausia inovacija Lietuvoje esantį STEAM metodą pranešimą „Patyriminės veiklos reikšmė ugdant gamtosauginius įgūdžius priešmokykliniame amžiuje“ (Raimonda Sabinskienė,  Jonavos lopšelis–darželis „Pakalnutė“, mokytoja,  dr.  Algimantas Bagdonas,  Kauno kolegija, docentas) skaitė mokytoja Raimonda Sabinskienė. Ji teigė, jog gamtosauginių įgūdžių ugdymo per patyriminę veiklą galimybės yra plačios, bet nepakankamai išnaudojamos. „Gamtinėje aplinkoje žaidžiant, tyrinėjant yra kuriamas ryšys su gamta. Ji suteikia daugybę unikalių galimybių mokytis, ieškoti ir atrasti“, – pabrėžė R. Sabinskienė.

Lygybė ir bendrumas

Aktualų pranešimą „Tėvų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių individualiųjų ugdymo(si) poreikių, įtrauktį į bendrąsias grupes“ (Jurgita Sabutienė, Kauno lopšelis–darželis „Žiedelis“, mokytoja, Edita Dulkinienė, Kauno kolegija, lektorė) pristatė mokytoja Jurgita Sabutienė. Pranešime buvo akcentuojama, kad būtina individualiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems vaikams sukurti socializacijos galimybes, užtikrinti lygybę. Įtraukusis ugdymas leidžia vaikui patirti priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį, gerina įvairius jo gebėjimus. Pranešimą „Sensorinės integracijos sutrikimai ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems raidos pokyčių, tėvų požiūriu” (Inga Binisevičienė, Kauno kolegija, III kurso Ergoterapijos studijų programos studentė, Daiva Baltaduonienė, Kauno kolegija, docentė, Evelina Lamsodienė, Kauno kolegija, lektorė, Milda Gintilienė, Kauno kolegija, lektorė) pristatė studentė Inga Binisevičienė. Pranešime „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, socialinė adaptacija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“ (Jolita Urbanavičienė,  Kauno raj. Garliavos lopšelis–darželis „Obelėlė“, mokytoja, Raimonda Sadauskienė, Kauno kolegija, lektorė) mokytoja Jolita Urbanavičienė forumo dalyvius supažindino su autizmo spektro sindromu, pasireiškiančiu netipišku, keistu elgesiu, atsiribojimu, socialinių įgūdžių stoka, drovumu, nerimu, įtampa, negebėjimu savarankiškai priimti socialinių sprendimų. Ugdydami šį sutrikimą turinčius ikimokyklinio amžiaus vaikus, dėl jų komunikacijos ir bendravimo įgūdžių, kasdieninių įgūdžių stokos, pedagogai susiduria su sunkumais, tačiau pritaikę ugdumo aplinką ir iš jos pašalinę dirgiklius, autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus įtraukę į bendras veiklas grupėje – pedagogai pasiekia pozityvių rezultatų. Pranešime „Ergoterapeuto pagalba vaikams su raidos sutrikimais” (Estela Geležauskaitė, Kauno kolegija, absolventė, Marijampolės mokykla–daugiafunkcis centras „Žiburėlis“, užimtumo specialistė, Evelina Lamsodienė, Kauno kolegija, lektorė) absolventė Estela Geležauskaitė pasidalijo patirtimi gerinant vaikų su dauno sindromu savarankiškumą produktyviojoje ir laisvalaikio veiklose, pasinaudojant vaidmenų žaido metodu. Absolventė akcentavo, jog  vaikai įsitraukė į vaidmenų žaidimo veiklas, jų savarankiškumas pagerėjo, jie lengviau koncentravo savo dėmesį.

Fizinio aktyvumo svarba

Į fizinio pajėgumo temą pranešime „5–7 metų vaikų fizinis pajėgumas ir jo didinimo galimybės“ (Elvina Aleknaitė, Kauno lopšelis–darželis „Vaikystė“, mokytoja, Audronė Vizbarienė,  Kauno kolegija, lektorė) gilinosi mokytoja Elvina Aleknaitė, akcentuodama, jog  fizinis aktyvumas, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje, o įgūdžiai išlieka ir suaugus, yra sveikatos rodiklis, todėl būtina lavinti vaikų fizines ypatybes, atsižvelgti į kiekvieno individualius poreikius. Mokytoja rekomendavo vykdyti vaikų fizinio pajėgumo testavimą, planuoti fizinio ugdymo turinį (atsižvelgiant į testavimo rezultatus), sudaryti sąlygas lankyti fizinį aktyvumą skatinančius būrelius, veiklas tęsti ir namuose. Pranešime „6 – 10 metų amžiaus vaikų deguonies suvartojimo ir kognityvinių funkcijų sąsajos” (Vaida Borkertienė,  Kauno kolegija, lektorė, Arvydas Stasiulis,  Lietuvos Sporto Universitetas, profesorius) lektorė Vaida Borkertienė pabrėžė teigiamą fizinio aktyvumo įtaką kognityvinėms funkcijoms. Pranešime „Pedagogų fizinio aktyvumo sąsajos su ikimokyklinio amžiaus vaikų koordinacijos, lankstumo ir laikysenos rodikliais“ (Nedas Meslinas, Kauno kolegija, absolventas, Agnė Žebrauskienė, Kauno kolegija, asistentė) absolventas Nedas Meslinas akcentavo, jog būtina skirti daugiau laiko ikimokyklinio mažiaus vaikų lankstumo bei laikysenos lavinimui. Nuo fizinio aktyvumo yra neatsiejama sveikos mitybos tema. Apie priešmokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumus pranešime „Priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos ugdymo(si) svarba“ (Edita Žukienė,  Kauno lopšelis–darželis „Žara“, mokytoja, Edita Dulkinienė,  Kauno kolegija, lektorė) pasakojo mokytoja Edita Žukienė.

„Pedagogikos ir Reabilitacijos katedrų rengiamas forumas praturtino Kauno kolegijos organizuojamas „Praktikos ir karjeros dienas‘22“ gražiu bendradarbiavimo tarp skirtingų katedrų pavyzdžiu. Linkiu, kad pranešėjų išsakytos įžvalgos, idėjos, kilusios diskusijos neliktų tik teoriniame lygmenyje, o padėtų spręsti realias problemas“, – sakė Menų ir ugdymo fakulteto dekanė Jolanta Bareikienė.