Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje įžeidžiančių komentarų, melagingų nuomonių, iškreiptų arba tendencingai parinktų duomenų gausu, todėl labai svarbu atpažinti neapykantą kurstančią kalbą ir reaguoti į jos apraiškas.

Kauno kolegijos Kalbų centro dėstytoja dr. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė, dalyvaudama virtualiame renginyje-paskaitoje, skirtoje neapykantos kalbai, jos formoms aptarti, kurią skaitė organizacijos „Žmogaus teisių balsas“ vadovė Giedrė Šėmytė, gilinosi į neapykantos kalbos, kaip tarpdisciplininio objekto, sampratą.

Dažniausiai neapykantos kalba suprantama kaip tam tikra kalba, kuria siekiama įžeisti, pažeminti, pakurstyti, supriešinti visuomenę dėl lyties, tautybės, rasės, kalbos, religijos, seksualinės orientacijos, socialinės padėties. Tokia kalba būna nukreipta arba į konkretų asmenį, arba į asmenų grupes, kitaip tariant – bendruomenes, pvz.: vaikus, neįgaliuosius, seksualines mažumas ir kt. Sutariama, kad neapykantos kalba yra nusikaltimas.

Įdomu tai, kad neapykanta gali pasireikšti ne tik kalbine forma. Ji gali būti skatinama ir filmais, vaizdo įrašais, karikatūromis, reklamomis, nuotraukomis ar kitokiais veiksmais, turiniu. Lietuvos baudžiamoji teisė už neapykantos kalbą numato baudą, areštą ar laisvės atėmimą, jeigu tokia kalba buvo vieša ir ja buvo siekiama pažeminti, sukurstyti diskriminaciją, neapykantą ar prievartą.

Renginio organizatoriai: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė