Daugiau kaip 10 metų tarpukario baldus kolekcionuojantis Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos koordinatorius, baldų kolekcininkas, paveldo restauratorius, Kauno art deco stiliaus ambasadorius Dainius Lanauskas pastebi, kad pastaruoju metu populiarėja art deco stiliaus mada: norinčiųjų turėti bent po vieną to laikmečio baldą savo namuose – vis daugiau.

Apie kolekcininko darbo užkulisius D. Lanauskas pasakojo A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, kur vyko trečias architektūros paskaitų ciklo susitikimas tema – „XX a. tarpukario miestiečių baldų retrospektyva ir jų paveldas šiandieniniame kontekste“. Pranešimą kartu skaitė ir Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos lektorė, dizaino istorikė dr. Aistė Dičkalnytė.

Lemtingas sietynas

Baldininkyste, art deco stiliumi D. Lanauskas susidomėjo atsitiktinai, maždaug prieš 10 metų apsilankęs draugo močiutės medinuke Žaliakalnyje ir išvydęs dailų, spalvotą tarpukario sietyną. Sužavėtas nusprendė jį įsigyti. Tačiau buvo sąlyga – kartu reikėjo nupirkti ir miegamojo baldus.

„Mačiau, kad norint juos restauruoti teks gerokai paplušėti, bet labai norėjau šviestuvo, taigi įsigijau ir baldus. Tuomet ėmiau sukti galvą, kaip juos restauruoti“, – pasakojo D. Lanauskas, kuriam menas nesvetimas – tuometiniame Justino Vienožinskio menų fakultete (dabar: Menų ir ugdymo fakultetas) jis įgijo medžio apdirbėjo specialybę, o Vilniaus dailės akademijoje studijavo skulptūrą.

Po įsigytų baldų restauracijos D. Lanauską pakerėjo atsivėręs art deco stiliaus grožis ir vyras nusprendė kolekcionuoti tarpukario laikotarpio baldus, o lemtingas šviestuvas iki šių dienų kabo jo bute, kuris įrengtas 1938 m. statybos architekto Stasio Kudoko viloje.

„Juokauju, kad pirmiau nusipirkau šviestuvą, o paskui butą, priderinau prie šviestuvo“, – juokėsi pašnekovas.

Surengė tarpukario baldų parodas

Iš Vakarų atėjusi art deco architektūros kryptis Lietuvoje formavosi nuo XX a. 3 deš. vid. Ji suklestėjo tarpukario Lietuvos interjeruose. Šios krypties įkvėptas D. Lanauskas surengė dvi tarpukario baldų bei interjero parodas.

2015 m. Kauno įgulos karininkų ramovėje parodoje „Art Deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas“ eksponavo Jono Prapuolenio ir kitų tarpukario meistrų kurtus baldus, XX a. 3-ojo ir 4-ojo dešimtmečių kilimus iš Lauros Bohne kolekcijos, tapytojo Deivio Slavinsko paveikslus.

2017 m. Jono Lapėno name surengtoje parodoje „Art deco Kaunas. Nostalgija ir spindesys“ D. Lanauskas eksponavo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio baldus, šviestuvus, kilimus, radijo aparatus, plakatus bei grafikos darbus, juvelyriką, mados aksesuarus.

Tarpukario baldų žvaigžde D. Lanauskas įvardino Joną Prapuolenį, gerais baldų kūrėjais laiko ir Arną Funką, Joną Vainauską, Gerardą Bagdonavičių.

Restauruoja atsakingai

Baldų kolekcininkas akcentavo, kad jo koordinuojami restauratoriai naudoja grįžtamąsias medžiagas, t.y. palieka galimybę grįžti prie pradinės baldo situacijos. Restauratoriai pažymi atliktus darbus į restauravimo pasą, kuriame matyti, kaip baldas buvo restauruotas, kokiomis medžiagomis, kad prireikus, po 10-20 m., tie, kurie baldą norės atnaujinti, galėtų viską matyti.

Labiausiai įsiminęs restauravimo projektas D. Lanauskui buvo prof. Leopoldo Kumpiko vienuolikos dalių baldų komplektas, sukurtas Jono Prapuolenio.

Restauruojant, anot specialisto, svarbu per daug baldo nepagražinti, išlaikyti autentiką ir parengti baldą naudojimui, o ne žiūrėjimui.

Kaip žinoti ar baldas tarpukario laikų? Jei apvertus baldą matyti ir senos vinutės, taip pat, jei baldas turi žalvarinius vyrius – dera suklusti ir pasitikslinti pas baldų žinovus.

Jei tarpukario spintų, stalų, kėdžių, indaujų ir kitų baldų žmonėms jau nebereikia, patartina susisiekti su muziejininkais, kolekcininkais.

Visą straipsnį skaitykite čia.

„Kas vyksta Kaune“ inf.