Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Mados dizaino studijų programos dėstytoja, tapytoja Laura Slavinskaitė dalyvauja “Kaunas 2022” projekte „Fluxus Labas! Kiemas”. Projekto tikslas – įgalinti kiemų gyventojus keisti savo gyvenamąją aplinką, bei kartu su kaimynais ir vietos ar užsienio menininkais kūrybiškai spręsti kieme iškylančius infrastruktūrinius, socialinius ir kultūrinius iššūkius. Menų akademijos dėstytoja projekto metu, bendradarbiaudama su Eigulių mikrorajono Geležinio Vilko gatvės 11 ir 13 daugiabučių namų gyventojais, kurs sienos piešinį, kuris vasaros pabaigoje papuoš vieno iš namų sieną.

Geležinio Vilko gatvės daugiabučiai projektui buvo pasirinkti dviems bendruomenės aktyvistėms – Evai ir Indrei – užpildžius paraišką dalyvauti projekte, kurioje jos išskyrė opią namų gyventojų problemą – susvetimėjimą. “Pasikviesti Geležinio Vilko gatvės daugiabučių bendruomenių narius į pirmąjį susitikimą nebuvo lengva. Evai ir Indrei teko belstis į kiekvieno buto duris ir gyventojus kviesti asmeniškai”, – pasakoja L. Slavinskaitė, – “Bendruomenės narius, susirinkusius į pirmąjį susitikimą, reikėjo paskatinti išeiti iš savo komforto zonos, atsiverti, todėl drauge su projekto organizatoriais pasitelkėme įvairius susipažinimo žaidimus”. Iššūkis menininkei buvo ne tik pirmoji pažintis su daugiabučių namų gyventojais, bet ir jų prakalbinimas, kadangi būsimam piešiniui ant namo sienos tapytoja turėjo surinkti medžiagą apie tuos namus siejančias istorijas. “Bendruomenės narių susvetimėjimas trukdė atrasti tas istorijas, tačiau, uždavinėdama jiems tikslinius klausimus, iš lėto prakalbinau. Išgirdę vieni kitų pasakojimus, kaimynai netgi juokėsi atpažinę juose save. Man įsiminė viena papasakota istorija – namo gyventojai, kurie 1979 metais atsikėlė į daugiabučių namų kompleksą, kiekvieną savaitę švęsdavo vis naujas įkurtuves, o šventinę atmosferą kurdavo magnetofonai, pastatyti ant palangių ir plačiai atverti langai. Šios fiestos vyko net pusę metų”, – nuotaikiu pasakojimu pasidalija Menų akademijos dėstytoja.

Antrojo susitikimo su menininke ir projekto organizatoriais metu, bendruomenės nariai pasakojo, jog pirmasis susitikimas davė naudos – kaimynai pradėjo sveikintis vieni su kitais, nebenuleidžia akių, prasilenkdami kieme ar laiptinėje, atmosfera po truputį šiltėja. “Antrajame susitikime daugiausiai laiko skyrėme naujiems žaidimams ir per juos įgijamoms bendroms patirtims. O susitikimo pabaigoje visi kartu peržiūrėjome mano sukurtus pirmuosius eskizus. Kaip ir galima buvo tikėtis, daugiabučių namų gyventojai vieningos nuomonės nepateikė, tačiau kelis eskizus, su kuriais dabar darbuojuosi toliau, atsirinkome”, – pažymi L. Slavinskaitė.
Tapytoja sako, jog patirtis, įgyjama dirbant su bendruomene, yra labai įdomi, praturtinanti, mokanti lankstumo. “Gyventojų pasakojimai suteikia pagrindą kuriamam sienos piešiniui, leidžia jį suasmeninti. O tai yra pagrindinis mano tikslas. Esu laisva rinktis būsimo piešinio kompoziciją, koloritą, išskirti akcentus, bet projekto pabaigoje kartu su daugiabučių namų gyventojais turėsime pasirinkti tokį eskizą, kuris patiks ir man, kaip kūrėjai, ir jiems”, – patirtimi dalijasi tapytoja, nekantriai laukdama, trečiojo susitikimo su Geležinio Vilko gatvės bendruomenės nariais, kurio metu bus išrinktas eskizas, kuris ir bus perkeliamas ant ant namo sienos.
Projekto organizatorių nuotr.