Žymėdamas Tarptautinę vertėjų dieną, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras bendruomenės narius pakvietė į kalbininko, laisvai samdomo vertėjo, rašytojo dr. Egidijaus Zaikausko, turinčio ilgametę Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatoriaus patirtį, seminarą „Mašininis vertimas. Ar bereikia vertėjų, kai turime Google Translate?“.

Seminarą vertėjas pradėjo taikliu pastebėjimu. „Vertėjai lyg nindzės, nes jų darbai matomi, o jie patys – ne. Žymus vertėjas, galima sakyti, yra oksimoronas. Dažniausiai vertėjus pamatome tada, kai vertimas būna blogas“, – sakė dr. E. Zaikauskas. Vertėjų padarytos klaidos ne visada būna juokingos. Yra klaidų, kurios ne tik įsirašė į pasaulio istoriją, bet ir ją keitė. 1945–aisiais vertėjo padaryta klaida lėmė pirmą branduolinio ginklo panaudojimą, Vietnamo karas prasidėjo, teigiama, taip pat dėl vertimo klaidos.

Seminaro dalyvius supažindinęs su įdomiais faktais, dr. E. Zaikauskas perėjo prie pagrindinės temos – mašininio vertimo, keldamas klausimus: ar visada Google Translate dirba už vertėjus? O gal jis gali  dirbti vietoje vertėjų? „Vyrauja dvilypis santykis su mašininiu vertimu. Vertėjai jo bijo, o paprasti žmonės daug iš jo tikisi“, – akcentavo lektorius. Pasaulyje yra apie šimtą penkiadešimt populiarių kalbų. Google Translate verčia net į 109. Žmogus tiek kalbų išmokti nesugebėtų. Todėl didžiausias vertyklių pranašumas prieš žmogų ir yra tai, jog jos verčia į kalbas, kurių nemokame, o taip pat vertyklės taupo laiką (ir pinigus), gali daug ir gerai, užveda ant kelio (pateikia netyčinių užuominų).

Bet labai svarbu nepamiršti, jog vertyklės išverstas tekstas nėra laikomas profesionaliu vertimu. Į vertykles nėra įdiegta specialių kalbinių susitarimų, (naujų) terminų, taisyklių rinkinių. Vertyklėms sunku versti ilgus sakinius, jos neskiria verčiamų tekstų įvairovės ir skirtingų kalbos stilių (pavyzdžiui, teisiniai tekstai savo kalba skiriasi nuo publicistinių ar juo labiau literatūrinių). Vertyklėms nebūdinga nei kūrybinga kalba (naujažodžiai, žaidimas žodžiais, metaforos ir kt.), nei ekstralingvistinio, kultūrinio konteksto išmanymas, bendravimo etiketas.

Vertėjas yra kūrybingesnis. Jis išmano skirtingus kalbos stilius, yra lankstus, be to, versdamas tekstą, visada gali pasitarti su kolegomis. Žmogus už vertykles yra pranašesnis. Tad ar verta vertykles naudoti? „Ne vertėjai – naudokite, vertėjai – galvokite kiek naudojate ir kokią vertyklę naudojate. Jei reikia versti tekstą – vertyklė yra tinkamas pasirinkimas, bet pavienių žodžių vertimui geriau rinktis žodyną. Tekstą prieš vertimą vertykle būtinai paruoškite: sutrumpinkite sakinius, supaprastinkite skyrybą, venkite retų, naujų žodžių, metaforų. Ir labai labai svarbu – neredaguoto mašininio vertimo pateikti kaip savo negalima“, – seminaro pabaigoje naudingais patarimais pasidalijo dr. E. Zaikauskas.