Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro ir Menų akademijos bei Verslo fakulteto Komunikacijos katedros organizuojamas forumas „Kalba, kultūra, komunikacija“, surengtas jau šeštąjį kartą. Kaip akcentavo renginio moderatorė, Verslo fakulteto Komunikacijos katedros vedėja Viktorija Navickienė, kasmet forumas pakviečia diskutuoti, siekiant giliau suprasti kalbos, kultūros ir komunikacijos svarbą.

„Linkiu, jog dalyvavimas šiame renginyje mūsų studentams būtų naudingas, o pranešėjai sulauktų daug ir įdomių klausimų“, – skelbdama renginio pradžią, sakė Verslo fakulteto dekanė Dalia Ilevičienė. „Šis Verslo ir Menų ir ugdymo fakultetų organizuojamas forumas yra labai prasmingas, kadangi kalba – tai minčių namai. Juose gimsta idėjos, kurias transformuojame į naudingas veiklas. O kultūra – tai visa, kas mus supa. Turime dalytis ja su kitais“, – akcentavo Menų ir ugdymo fakulteto dekanas Albertas Juodeika.

Dirbtinis intelektas

Renginį pranešimu „Kaip įveiklinti DI švietime?“ atidarė startuolio „Oxsico“ vadovė,  EdTech Lithuania asociacijos valdybos narė Kotryna Tomkevičiūtė. Pranešėja pristatė atliktą moksleivių apklausą, kurios rezultatai – nustebino, nes paaiškėjo, jog didžiausias procentas moksleivių DI naudoja informacijos paieškos tikslais, mažesnioji dalis – mokymosi tikslais ir namų darbų atlikimui, mažiausioji dalis – DI galimybes atranda smalsaudami. „Aukštojo mokslo institucijos į DI naudojimą mokymo(si) tikslais vis dar žiūri atsargiai, tuo tarpu mokyklos yra labiau linkusios įtraukti DI į mokymo(si) procesus. Suvokdami, jog per ateinančius 10 metų DI pasitikėsime labiau, nei žmonėmis, kadangi jis nedarys tokių klaidų, kokias daro žmogus, turime padėti jaunajai kartai, kaip atsirinkti DI pateikiamą informaciją, kaip patikrinti, ar ji nėra klaidinga, o taip pat sudėlioti taisykles, kaip DI naudoti laikantis akademinio sąžiningumo principų“, – akcentavo K. Tomkevičiūtė.

Komunikacija ir asmeninis prekės ženklas

Forumą tęsė Verslo ir asmeninės lyderystės mentorė, lektorė, marketingo ir komunikacijos konsultantė Loreta Kačanauskienė pranešimu „Kaip susikalbėti, kaip išgirsti kitą ir būti išgirstam?“. „Kelyje į efektyvų bendradarbiavimą ir sėkmę įgūdžiai komunikuoti ir susikalbėti tampa vis svarbesni. Gera žinia, jog juos – galima treniruoti“, – pozityviai savo pranešimą pradėjo lektorė. Pranešėja pabrėžė, kad pagrindinė veiksmingo bendravimo dalis yra aktyvus klausimasis. „Turime būti atidūs pašnekovo žodžiams ir frazėms, intonacijai, kūno kalbai ir veido išraiškoms. Kuo geresni klausytojai būsime, tuo aiškiau galėsime vienas kitą suprasti ir vystyti dialogą“, – sakė L. Kačanauskienė.

Kauno kolegijos Bendruomenės gerovės vadovė, lektorė Smiltė Juraitė pristatė pranešimą „Verbalinės ir neverbalinės kalbos vaidmuo kuriant asmeninį prekės ženklą“. Kiekvienas iš mūsų, sąmoningai ar ne, kuriame savo įvaizdį. Jis ir tampa asmeniniu mūsų prekės ženklu. Jį sėkmingai pozicionuoti gali padėti atrasti atsakymai į klausimus apie tai, kas aš esu, kokios yra mano kompetencijos, gebėjimai ir išskirtinumai, koks yra mano tikslas, ką apie save noriu papasakoti tikslinei auditorijai. „Kuriant asmeninį prekės ženklą svarbus ilgalaikės perspektyvos matymas, todėl autentiškumas ir nuoseklumas yra vieni svarbiausių elementų, nereikėtų pamiršti ir to, kad ilgą laiką būti kažkuo kitu, o ne savimi – negalėsite, todėl svarbu, kad kuriamas įvaizdis virtualioje erdvėje nebūtų nutolęs nuo to, koks esate realiame gyvenime“, – įžvalgomis dalijosi S. Juraitė.

Kaunas 2022

Į temą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kaip tarpkultūrinės komunikacijos pavyzdys“ forumo dalyvius įtraukė Kauno kolegijos Menų akademijos vadovas, „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių kuratorius Lukas Alsys. Šviesios atminties filosofas, politikos teoretikas Leonidas Donskis Kauną pavadino miegančiu ir nesikalbančiu miestu. „Kaunas 2022“ komanda, kuri Europos kultūros sostinės metams ruošėsi nuo 2015-ųjų, sutelkė dėmesį į tai, kad projektas padėtų komunikaciją įsileisti per kultūrą ir išmokti kalbėtis vieniems su kitais. Siekiant šių tikslų buvo įgyvendinamos programos: „Modernizmas ateičiai“, „Atminties biuras“, „Dizainas laimei“, „Kylantis Kaunas“, „Šiuolaikinės seniūnijos“ ir kt. Per partnerių paiešką užsienyje, „Kaunas 2022“ komanda skatino naujas kūrybines iniciatyvas, o taip pat palaikė skirtingų sektorių komunikaciją ir partnerystę, padėjo atrasti rajono vietovių tapatumą ir grožį, stiprino kultūros tinklų pajėgumus“, – akcentavo L. Alsys.

Propaganda

Įdomią forumo programą tęsė Kauno kolegijos lektorius dr. Kęstutis Bartkevičius pranešimu „Kolektyvinė atmintis propagandoje“. „Lietuvių atmintyje sovietmetis yra suvokiamas kaip totalus blogis. Tačiau šio laikotarpio pažinimas nėra toks paprastas ir lengvas. Antrasis pasaulinis karas mums, lietuviams, labiau suvokiamas kaip Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmė. Save esame linkę laikyti aukomis arba – herojais. Tremtis ir partizaninis laikotarpis – tai plačiausiai komunikuojamos temos. Jomis atmintis apie sovietmetį ir pasibaigia. Daugiau šio laikotarpio nereflektuojame“, – teigė lektorius, – „Tai gali būti priežastis, kodėl propagandą dažniausiai suvokiame neigiamai. Bet ją galima suvokti ir kaip veiksmą, formuojantį mąstymo būdą. Kolektyvinė atmintis – tai tam tikras tapatybės šaltinis, pagrindas, kuris gali mobilizuoti visuomenę, siekiant patenkinti dabarties uždavinius. Išryškėja, jog sovietinio laikotarpio interpretacijai ir vertinimui yra reikalingas didesnis dėmesys.“

Įkvėpimas

Renginį baigė Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Miglė Muderzbakaitė pranešime „M. K. Čiurlionis: ateities menininkas ir inspiracijų šaltinis“ pažvelgdama į  šį menininką kaip į reiškinį. Lektorė su forumo dalyviais pasidalijo kino, teatro, virtualios realybės projektų pavyzdžiais, kuriuos įkvėpė M. K. Čiurlionis. „Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu ypač padidėjo dėmesys menininko kūrybai. Buvo statomi ne tik dramos ar baleto spektakliai, bet pradėta naudoti ir M. K. Čiurlionio muzika. Šiandien menininkas įkvepia knygų ir netgi komiksų leidėjus. O naujausias projektas – tai spalio 25 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta Loretos Roževičiūtės-Elksnės ir jos kūrybinės grupės „Vėjo Rožė“ 3D autostereograma „Trimatė pasaka“, sukurta pagal M. K. Čiurlionio kūrinį. Sudomėjimas M. K. Čiurlioniu kaip asmenybe ir menininku yra neblėstantis“, – reziumavo dr. M. Muderzbakaitė.

Dėkojame forumo pranešėjams už akiratį praplėtusius pranešimus, o su dalyviais atsisveikiname iki kitų metų!

Organizatoriai: Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras, Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademija, Verslo fakulteto Komunikacijos katedra