Kauno kolegijos Menų akademijos Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos dėstytoja, odos menininkė Lolita Grabauskienė ir Pedagogikos katedros docentė dr. Sigita Saulėnienė dalyvavo tarptautiniame vizualaus meno simpoziume „Apibrėžtumas ir abstrakcija vizualaus meno kūriniuose. Atsitiktinumas“, vykusiame Liepojos universitete, Latvijoje.

Simpoziumo metu dėstytojos sudalyvavo net trijose kūrybinėse dirbtuvėse: tradicinės japoniškos atspaudų kūrimo technikos gyotaku, tapybos – „Natiurmortas“ ir grafikos meno –„Atsitiktinumas“. Sukurtus kūrinius, drauge su visais simpoziumo dalyviais, lektorės eksponavo grupinėje parodoje.

Labiausiai L. Grabauskienę ir dr. S. Saulėnienę sudomino tradicinės japoniškos technikos gyotaku kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė lektorius, fotomenininkas Petras Saulėnas. Išvertus iš japonų kalbos „gyo“ reiškia „žuvį“, o „taku“ –  „trynimą“. Gyotaku, kurią galima įvardinti gamtinių formų atspaudų kūrimo technika, paplito Japonijoje 1800–ųjų viduryje ir buvo naudojama žvejų, „registruoti“ savo laimikius. Ši originali laimikių „registravimo“ forma žvejų yra naudojama ir šiandien.

Einant laikui gyotaku pradėta naudoti plačiau. Šia spaudos technika atspaudus kuria ne tik  menininkai, tačiau ji yra naudojama ir detalioms mokslinėms iliustracijoms kurti. Yra išskiriami trys gyotaku technikos būdai: chokusetsu-ho, kansetsu-ho, tensha-ho. Atspaudai daromi naudojant sumi rašalą ir washi popierių, o „medžiaga“ atspaudui tradiciškai tampa žuvys ar kitokia jūrų fauna. Svarbi detalė šia technika sukurtame kūrinyje yra raudonas antspaudas, kuriame dažniausiai nurodoma autorystė ar kita informacija. Dirbtuvių dalyviai, savo kūrinius užbaigė atspaudais, simbolizuojančiais Liepoją.

Gyotaku kūrybinės dirbtuvės dalyvius supažindino ne tik su originalia atspaudų kūrimo technika, tačiau ir paskatino juos atkreipti dėmesį į jūrų taršos problemas, augančius verslinės žvejybos mastus. Susipažindami su gyotaku, dalyviai permąstė savo sąntykį su šiomis problemomis ir galimybes, kaip galėtų patys prisidėti prie jų sprendimo būdų paieškų. Juk pradėti galima nuo visiškai paprastų dalykų – tiesiog pakelti šiukšlę, besimėtančią po kojomis.

Simpoziumo organizatorių nuotr.