Lietuvių istorikas, švietėjas, tautinio atgimimo veikėjas Simonas Daukantas (1793–1864) vadinamas didžiuoju mūsų tautos istoriku. Dar mokydamasis jis apsisprendė pasiaukoti mokslui, savo tautos istorijos ir kultūros tyrinėjimams, visuomenės švietimui. Svarbiausiu savo uždaviniu S. Daukantas laikė lietuvių tautos istorijos šaltinių tyrinėjimą ir knygų savo tautai rašymą, ją šviečiant, keliant jos savigarbą.

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Restauravimo ir konservavimo studijų programos antro kurso studentai, kuruojami programos koordinatoriaus Dainiaus Lanausko bei lektorių Arūno Baublio ir Aurelijaus Blažinauskio, Simono Daukanto memorialinio muziejaus, įsikūrusio Papilėje, užsakymu, įgyvendino prasmingą ir reikšmingą projektą – restauravo suolą, ant kurio, gyvendamas Papilėje, miegojo S. Daukantas.

Šis suolas, pasak muziejaus kolektyvo, yra jo ekspozicijos pažiba. Į muziejų jis buvo parvežtas iš Žagarės (Joniškio r.), kur kunigas Ignotas Vaišvila (1808–1894) kunigaudamas praleido 15 metų. I. Vaišvila buvo Papilės parapinės bažnyčios administratorius, atlikęs visas klebono pareigas, bet oficialiai juo paskirtas nebuvo. I. Vaišvila prie bažnyčios šventoriaus pasistatydino namus, kuriuose 1861–1864 m. gyveno S. Daukantas.

Išvykdamas iš Papilės kunigas I. Vaišvila suolą, ant kurio, gyvendamas jo namuose, miegojo S. Daukantas paliko savo šeimininkei Marijonai Antanavičiūtei, o jos šeima relikviją išsaugojo iki šių dienų. Muziejui objektą perdavė Antanavičių, Daugmondžių ir Stankūnų giminės atstovė, Žagarės kraštotyrininkė, mokytoja ir šviesuolė Romualda Vaitkienė. Eksponatas perduotas tarpininkaujant istorikei, S. Daukanto tyrinėtojai Vidai Girininkienei.

Parengta pagal Simono Daukanto memorialinio muziejaus inf.