Kauno kolegijos Menų akademijos ekspozicinėse „Koridorių“ erdvėse (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) veikia fotografijų paroda „Lietuvos laisvės ženklai prie Laptevų jūros 1989 m.“, skirta prisiminti ekspediciją „Lena ’89“. Parodos organizatoriai – ekspedicijos „Lena ’89“ iniciatorius ir vadovas, Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Informatikos katedros doc. dr. Rimantas Plėštys ir Medijų technologijų katedros doc. dr. Renata Gudaitienė.

Atidarymo metu, į kurį susirinko susidomėjusi Menų ir ugdymo fakulteto bendruomenė bei svečiai iš Kauno IX forto muziejaus – Okupacijų skyriaus vedėja Valė Makarevičienė ir muziejininkė Stasė Jusaitė, doc. dr. R. Plėštys pasidalino prisiminimais apie šią svarbią ir reikšmingą ekspediciją, kurią paskatino giminaitės noras įgyvendinti savo viso gyvenimo svajonę – nuvykti į Lenos deltą, į kurią, per Antrąjį pasaulinį karą, tarp 1200 ištremtų tautiečių buvo ir jos šeima.

„Tik pasivaikščioti nenorėjau, todėl sugalvojau pastatyti paminklus. Tačiau jokios informacijos apie tuos kraštus neturėjome. Net turistinių žemėlapių nebuvo. Nežinojome kaip nuvykti – juk tai, rodėsi, yra pasaulio kraštas. Laimei, Jakutske gyvenantis lietuvis parūpino karinius žemėlapius. O dėl paminklų kreipėmės į tuometinį VDA Kauno fakulteto dekaną, kuris nurodė architekstą, dailininką doc. Viktorą Vaidotą Palį. Paprašiau jo, kad paminklai būtų iš akmenų, o taip pat turėjau norą pagaminti titano vamzdžių kryžių, kuris įamžintų ten žuvusių Karelijos suomių atminimą. Užrašai, kurie puošia paminklus, buvo sukurti poeto Justino Marcinkevičiaus“, – pasakojo doc. dr. R. Plėštys.

Pasiruošimo kelionei darbai truko penkis mėnesius, ekspedicijos dalyviams, tarp kurių buvo ne tik jaunimas, bet ir Troškūnų kunigas Stasys Kzėnas bei du tremtiniai Vaidutis Kasperavičius ir Vitalis Staugaitis, padėjo net 28 organizacijos Lietuvoje bei pavieniai asmenys, palaikę ir supratę šios ekspedicijos reikšmę. Atvykus ekspedicijos dalyviai sulaukė pagalbos iš Jakutijos gyventojų, kurie parūpino tinkamas transporto priemones, maisto, drabužių bei visų reikalingų priemonių paminklų statybai, kuri truko penkias savaites.

„Albertas Einšteinas yra pasakęs, jeigu idėja, iš pirmo žvilgsnio, neatrodo absurdiška, tai ji – beviltiška ir neįdomi. Manau, kad šią idėją palaikė visa lietuvių tauta ir paminklus kūrėme bei statėme visi drauge “, – pozityviai savo pasakojimą užbaigė doc. dr. R. Plėštys.

Kviečiame apsilankyti!