Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos dėstytojai ir studentai ne tik palaiko, bet ir plečia bendradarbiavimo ryšius su regioniniais šalies muziejais.
Praėjusiais metais programos koordinatorei Eglei Aleknaitei iniciavus bendradarbiavimą su Rokiškio krašto muziejumi, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru-muziejumi muziejinės vertybės iš šių institucijų jau pasiekė studentus, kurie su dėstytojų pagalba prikels šias muziejines vertybes naujam gyvenimui.
Viena iš įdomiausių muziejinių vertybių šiuo metu esančių Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos dirbtuvėse – paveikslas „Aušros Vartų Marija“, atkeliavęs iš Kauno IX forto muziejaus rinkinių. L. e. p. muziejaus direktoriaus pavaduotoja – vyriausioji rinkinių kuratorė Eglė Tamulynienė sako, jog šis paveikslas yra viena pirmųjų muziejinių vertybių, perduotų į Kauno IX forto muziejaus rinkinius 1958 m. Paveikslo, kaip ir bet kurios kitos muziejinės vertybės, restauravimas – sudėtingas procesas, todėl jį restauruojančią antrakursę Ramintą Snudaitytę konsultuoja ir ilgamete patirtimi dalinasi lektorė Vanda Kizelytė.
„Paveikslo restauravimas prasideda nuo jo būklės įsivertinimo, fotodokumentacijos, aprašo rašymo. Jei yra galimybė – atliekami tyrimai. Prieš pradedant paveikslo „Aušros Vartų Marija“ restauravimo darbus buvo atliktas drobės rūgštingumo nustatymas“, – supažindina dėstytoja V. Kizelytė. Kiekviena restauruojama meno vertybė yra unikali, todėl vieno restauravimo recepto nėra. „Restauravimo procesą galima gretinti su chirurgine operacija. Viskas turi būti atliekama labai atsakingai, atidžiai, įsigilinant į visus niuansus, nuspėjant galimus iššūkius. Be to, net ir įrankius restauratoriai naudoja panašius, kokiais operacijas atlieka medikai“, – pažymi programos koordinatorė, lektorė E. Aleknaitė. Paveikslą restauruoti studentei R. Snudaitytei tenka pirmą kartą. Iki šiol jaunoji restauratorė dirbo su baldais. „Restauravimo procesas yra ilgas, kruopštus, nes viską reikia daryti labai atsargiai“, – sako studentė ir prisipažįsta, jog labai džiaugiasi nauja patirtimi ir žinių tobulinimu.
Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos dirbtuvėse studentai dirba restauruodami įvairias muziejines vertybes. Iš Rokiškio krašto muziejaus pas juos atkeliavę du masinės gamybos XX a. stalai. „Šie objektai iki šiol dar niekur nėra rodyti. Po restauravimo visuomenė juos galės pamatyti laikinose, o gal ir nuolatinėse muziejaus ekspozicijose“, –atskleidžia E. Aleknaitė. Kiti įdomūs eksponatai – iš Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus atkeliavusios Thonet stiliaus kėdės, sukurtos 1907 m. Objektai buvo praradę estetinę išvaizdą, baldinis audinys – nešvarus, suplyšęs, nusitrynęs, todėl siekdami, jog kėdės vėl būtų tinkamos eksponuoti, konservuodami ir restauruodami jas dirbo net trys programos studentai: Rima Žiauberytė, Miglė Sarvutytė–Gailiūnienė, Evelina Semaško, o juos konsultavo lektorius Robertas Švelnikas.
Dar vienas įdomus objektas – studento Lauro Statkevičiaus restauruojamas nežinomo liaudies meistro XX a. 1 – 2 deš. kurtas stalas, atkeliavęs iš Rokiškio krašto muziejaus. Stalo paviršiai padengti dulkėmis ir nešvarumais, skilę fragmentai, trūksta objekto ornamentinių dalių, matomos lukšto netektys, tad restauruojama muziejinė vertybė kelia daug iššūkių, su kuriais susidoroti studentui padeda lektorius R. Švelnikas.
Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos studentai, su dėstytojų pagalba, jau studijų metu svariai prisideda prie nykstančio kultūrinio paveldo objektų išsaugojimo ateities kartoms.
Nuotraukos: Martynas Jurgutis
