Teorijos ir metodikos, kurių studentai išmoksta paskaitose, turi būti patikrinamos ir išbandomos realioje darbo aplinkoje, reflektuojamos. Todėl patirtinis mokymasis yra vienas iš geriausių metodų, suteikiančių studentams itin gilias ir vertingas patirtis.

Tai patvirtinti gali Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Socialinio darbo katedros trečiakursiai, kurie kartu su Tarptautinių ryšių skyriaus vadovu, lektoriumi Povilu Besecku lankėsi reabilitacijos bendruomenėje „TC – Laisva valia“. Šis vizitas suteikė galimybę būsimiems socialinio darbo specialistams realiai pamatyti kaip bendruomenėje yra teikiamos socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugos moterims, priklausomoms nuo psichoaktyviųjų medžiagų. „TC – Laisva valia“ vadovė, Socialinio darbo katedros absolventė Rasa Andriūnienė trečiakursius supažindino su nelengvu ir daug jėgų reikalaujančiu darbu bendruomenėje.

Bendruomenėje susiduriama su sudėtingomis moterų priklausomybių istorijomis, gijimo bei reabilitacijos sunkumais. Tačiau tai tik dalis kylančių iššūkių. Sudėtingiausia darbuotojams būna tada, kai jie išgyvena netektis, kurios kelia abejones savo jėgomis, atsidavimu darbui. Apie tai studentams buvo ypač svarbu išgirsti.

Didžiajai daliai trečiakursių apsilankymas „TC – Laisva valia“ bendruomenėje buvo pirmoji tiesioginė patirtis, todėl abejingų jis nepaliko. Studentams buvo įdomu klausytis bendruomenės darbuotojų istorijų, patirčių, diskutuoti kartu su R. Andriūniene. Būsimieji socialinio darbo specialistai aktyviai domėjosi, ką šioje bendruomenėje veikia besigydančios moterys, su kokiomis sudėtingomis situacijomis darbuotojams teko susidurti ir kokie buvo jų sprendimo būdai.

„Lankydamasi bendruomenėje susimąsčiau, jog darbuotojams gyventi ir visą laiką būti su išsilaisvinti iš priklausomybių besistengiančiomis „TC – Laisva valia“ bendruomenės narėmis yra nepaprastai sunku. Manau, tam reikia labai daug stiprybės ir atsidavimo. Man – tai viena geriausių išvykų“, – įsimintina patirtimi dalinasi studentė Erika.

Didelį įspūdį trečiakursiams paliko ir bendruomenės vadovė R. Andriūnienė. „Ji viską pasakojo su tokiu užsidegimu, taip atvirai, nesistengdama nieko pagrąžinti. Tikriausiai tai ir sužavėjo mane labiausiai“, – pabrėžia trečiakursė Monika.