Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto organizuota tarptautinė hibridinė mokslinė–praktinė konferencija „Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas: teorijos ir praktikos inovacijos“ (ADLE), vykusi gruodžio 8-ąją, kvietė dalyvius klausytis pranešimų apie išmaniųjų technologijų naudojimą darželiuose, priešmokyklinio amžiaus vaikų ekologinio ugdymo(si) galimybes meninėse veiklose, kalbos įtaką kultūrinei tapatybei, dizaineriško mąstymo taikymą anglų kalbos studijose, kultūros sektoriaus veiklų perkėlimą į internetą, tvarumą ir kūrybiškumą bei kitomis aktualiomis ugdymo, kalbų, dizaino ir meno temomis.

Plenarinis posėdis

Plenarinį posėdį, kuriam pirmininkavo Kalbų centro lektorė Asta Pukienė, pranešimu „Digitalization in Kindergartens in Lithuania: Trends and Implications for Teachers’ Professional Development“ pradėjo prof. dr. Lina Kaminskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva), iškeldama klausimą: ar išmaniųjų technologijų įtraukimas į ugdymo(si) procesą darželiuose yra naudingas? „Išmaniosios technologijos naudingos ne tik vaikams, kurie, naudodamiesi jomis, įgyja naujos patirties, bet ir mokytojams, nes suteikia jiems galimybes kurti naują mokymosi aplinką“, – akcentavo dr. L. Kaminskienė. Tačiau ne visų mokytojų, o taip pat ir tėvų požiūris į išmaniųjų technologijų naudojimą yra vienodas. Baiminamasi, jog vaikai taps nuo jų priklausomi, o mokytojams vis dar trūksta skaitmeninių žinių. „Vaikai išmaniosiomis technologijomis naudojasi kasdieniame gyvenime, todėl turime juos mokyti kaip jomis naudotis. Taip pat svarbu skirti dėmesį mokytojų edukacijai, konsultacijoms, techninės pagalbos suteikimui. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir tėvų – būtina juos supažindinti, kokių pozityvių rezultatų atneša išmaniųjų technologijų naudojimas“, – sakė dr. L. Kaminskienė. Plenarinį posėdį tęsė Gytis Dovydaitis (Vytauto Didžiojo universitetas / Estijos dailės akademija, Lietuva / Estija) pranešimu „Immigrating to the Internet: the Case of the Cultural Sector“. Pranešėjas dalijosi įžvalgomis apie kultūros sektoriaus veiklų persikėlimą į internetą ir įgytas patirtis. G. Dovydaitis akcentavo, jog karantino laikotarpiu kultūros sektorius puikiai prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių ir ne tik tęsė savo veiklas, bet ir kūrė naujus kultūrinius produktus, naudodamasis neribotomis interneto galimybėmis. Kad veiklų perkėlimas į internetą būtų dar sėkmingesnis, jis ragino plėsti kultūros sektoriaus darbuotojų technines žinias, lavinti įgūdžius. „Tai padėtų dar efektyviau panaudoti interneto teikiamas galimybes ir paskatintų daugiau eksperimentuoti“,- pažymėjo G. Dovydaitis. Bosnijos ir Hercegovinos universiteto Filologijos fakulteto dekanė dr. Marijana Prodanović (Bosnija ir Hercegovina) plenariniame posėdyje skaitė pranešimą „Power of Language – Do Words Shape Our Cultural Identities“, kuriame labai įdomiai kalbėjo apie kalbinius stereotipus, kuriuos įvardijo „kryžkelėmis tarp visuomenės, kultūros ir kalbos“; manipuliavimą kalbomis – naujažodžių, naujų išsireiškimų atsiradimą; dvikalbystę. Posėdį pranešimu „On the Collective Act of Interpreting the Hidden Histories of Kaunas Architectural Heritage“ užbaigė vizualaus meno kūrėja Aideen Barry (Airija). Pranešime kūrėja pristatė juodai baltą nebylų filmą „Klostės“, kurį įkvėpė Kauno modernizmo architektūra ir joje slypinčios magiškos miesto istorijos. „Į filmo kūrybos procesą įsitraukė daugybė miestiečių, o taip pat profesionalūs aktoriai ir mėgėjai, kompozitoriai. „Klostės“ jau apkeliavo daugybę pasaulio šalių bei pelnė vertingų apdovanojimų“,- džiaugėsi A. Barry.

Sekcijos

Po plenarinio posėdžio konferencijos dalyviai buvo pakviesti į atskiras sekcijas. „Kalbos ir vertimo iššūkių“ sekcijoje Daugpilio universiteto dėstytoja dr. Marite Opincane (Latvija) pristatė pranešimą „The Usage of Design Thinking Approach in Teaching Legal English for Practicing Lawyers and the 1st Year Bachelor Programme’s Law Students – Comparative Research“, kuriame, remdamasi atliktu tyrimu, pasidalijo įžvalgomis, kaip dizaineriškas mąstymas gali motyvuoti ir įkvėpti motyvaciją praradusius studentus. Dr. Aurelija Daukšaitė-Kolpakovienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) pranešime „Should English Literature Be Studied in an EFL Course? Lithuanian EFL Students’ Opinions“ pasidalijo nuomone, jog anglų kalbos literatūrai studijose reikėtų skirti daugiau dėmesio. „Už universiteto ribų studentai neskaito ar skaito labai mažai, todėl skaityti studijose ir svarbu. Studentai suvokia anglų kalbos literaūros naudą, bet jiems trūksta žinių apie ją, todėl būtina jas pagilinti“,- akcentavo dr. A. Daukšaitė-Kolpakovienė.

Sekcijoje „Kritinio mąstymo interpretacija meno, dizaino ir kultūros kontekste“ pranešimą „Tvarumas ir kūrybiškumas: sinergija ar utopija?“ skaičiusi MB „Vizualiniai sprendimai“ kūrybos vadovė Olesia Les-Daškevičienė (Lietuva) aptarė drabužių gamybos, eksploatavimo ir utilizavimo procesus ir supažindino konferencijos dalyvius, su kokiais iššūkiais tenka susidurti gamybininkams ir kūrėjams, siekiantiems, kad jų produkcija būtų draugiškesnė gamtai. Menų akademijos lektorės Stella Justina Kasperavičienė ir Milda Jankuvienė (Kauno kolegija, Lietuva) pranešime „Tvarios mados metodų integracija studijų procese“ kalbėjo apie kūrybinį kartotinį perdirbimą, kuris yra integruotas į Menų ir ugdymo fakultete realizuojamą Mados dizaino studijų programą. „Perdirbti kūriniai įgauna laikui nepavaldų įvaizdį, jiems negalioja mados tendencijos. Jie – ilgaamžiai“, – pabrėžė M. Jankuvienė.

Sekcijoje „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aktualijos“ pranešimą „Pedagogikos katedros studentų savanoriškos veiklos patirties ir jos reikšmės universaliųjų gebėjimų stiprinimui tyrimas“ skaičiusi Menų ir ugdymo fakulteto studijų vedėja Nijolė Meškelienė (Kauno kolegija, Lietuva) pažymėjo, jog trumpalaikėje savanoriškoje veikloje dalyvauja daugiau nei 93% Pedagogikos katedros studentų. Dažniausiai jie renkasi savanorystę socialinėje, kultūrinėje ar švietimo srityje. „Studentus motyvuoja noras padėti kitiems, tobulinti asmenines savybes, išmokti dirbti komandoje, geriau organizuoti ir planuoti savo laiką“, – pažymėjo N. Meškelienė.

Parodos

Kaip ir kiekvienais metais konferenciją „Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas: teorijos ir praktikos inovacijos“ (ADLE) lydi meno kūrinių parodos. Besidominčius fotografijos menu raginame apžiūrėti Menų akademijos lektoriaus, fotomenininko Žilvino Glušinsko personalinę parodą „Neskęstanti Venecija“, kurioje eksponuojami 2010 – 2015 m. kelionių po Veneciją metu užfiksuoti menininko įspūdžiai, atspausti unikalia „lith print“ technika. Paroda iki 2023 m. sausio 13 d. eksponuojama Kauno kolegijos „Stiklo galerijoje“ (Stiklinė jungtis tarp Pramonės pr. 20 ir 22A, Kaunas). Taip pat kviečiame apsilankyti ir virtualioje fakulteto dėstytojų bei absolventų parodoje „Skirtumai“, kurioje pristatomi tapybos, grafikos, skaitmeninės grafikos, fotografijos, stiklo meno, tekstilės, mados dizaino kūriniai. Parodą apžiūrėti galite čia.