Dar neseniai mokyklos suole sėdėję jaunuoliai rudenį pasitinka kaip studentai, pradedantys studijuoti pasirinktose aukštosiose mokyklose. Šis, savarankiško gyvenimo pradžią žymintis etapas, be malonaus jaudulio daliai pirmakursių asocijuojasi ir su nerimu dėl pasikeitimų: naujų draugų, dėstytojų, daliai – naujo miesto. Tokie pokyčiai neretai tampa iššūkiu ne tik pirmakursiams, bet ir jų tėvams. Kaip lengviau su jais susidoroti tiek studentams, tiek jų tėvams pataria Lietuvos psichologų sąjungos, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė, Kauno kolegijos studentus ir darbuotojus konsultuojanti psichologė Marina Guptor.
Nerimauti dėl laukiančių pokyčių – normalu
Jaunam žmogui žengiant pirmuosius žingsnius savarankiško gyvenimo link, jį neretai lydi nežinomybė. Pasak psichologės, būtent dėl jos gali kilti tokios emocijos kaip nerimas ar baimė ir tai reikėtų priimti kaip normalią reakciją. Sunerimti reikėtų tuomet, jei nerimas tampa nuolatiniu palydovu arba neadekvačiu tam tikrai situacijai.
„Studijų aukštojoje mokykloje pradžia yra malonus ir jaudinantis įvykis. Pirmakursiai gali jausti baimę ir nerimą, nes laukia kažkas nauja ir nepažįstama. Tai normalu.
Nerimas apibūdinamas kaip subjektyviai nemaloni emocinė būsena, pasireiškianti bloga nuojauta, įtampa, neramumu, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Kartas nuo karto pasireiškiantis nerimas yra normali žmogaus gyvenimo dalis, jis perspėja mus apie potencialiai pavojingas situacijas. Bet, jeigu nerimas tampa nuolatiniu (trunka kelis mėnesius) arba neadekvačiu tam tikrai situacijai (labai stiprus, trukdo gyventi ir mokytis), galima kalbėti apie nerimo sutrikimą.
Mokslų aukštojoje mokykloje pradžia pirmkursiams yra „neapibrėžtas“, nežinomas įvykis, naujas gyvenimo etapas, todėl jie jaučia nerimą, jaudulį, kai kurie – net baimę. Taip pat nepamirškime, kad mus veikia ir artimųjų – draugų, tėvų, pažįstamų – emocijos ir išgyvenimai“, – sako stresui ir nerimui mažinti, psichologiniam atsparumui didinti, perdegimo profilaktikai skirtus mokymus vedanti M. Guptor. Specialistė atkreipia dėmesį, kad jaučiant jaudulį dėl naujos mokslo metų pradžios, svarbu sutelkti dėmesį į teigiamas emocijas.
„Kodėl žmonės bijo naujų dalykų? Svarbu pabrėžti, kad net ir pozityvūs laukiami įvykiai taip pat yra stresas. Nors daugumai studijų pradžia yra teigiamas stresas, tačiau jeigu reaguojame su nerimu į bet kokį naują įvykį mūsų gyvenime, tai ir naujų mokslo metų pradžia gali sukelti nerimą. Svarbu suprasti, kad su studijomis susijusios ne tik nemalonios emocijos, neapibrėžtumo būsena, bet ir teigiami momentai. Pavyzdžiui, naujos pažintys, draugų ir pažįstamų rato praplėtimas, naujos galimybės, studento gyvenimo linksmybės ir pan. Iš pradžių reikia tiesiog mėgautis maloniu įstojimo rezultatu, kuriam pasiekti buvo įdėta pastangų“, – mintimis dalijasi Kauno kolegijos studentams emocinius iššūkius įveikti padedanti ir psichologinę pagalbą teikianti M. Guptor.
Įveikti nerimą padeda veikla
M. Guptor pažymi, kad susiduriant su nerimu, pirma, svarbu sau pripažinti, kad jį jaučiame. To nepadarius gali atsirasti noras viską kontroliuoti, o tai sukels tik dar didesnį nerimą.
„Naujas gyvenimo etapas – studijų pradžia – taip pat yra savotiškas iššūkis, todėl šiek tiek nerimauti yra normalu.
Kaip įveikti naujo gyvenimo etapo baimę? Pirmiausia reikia pripažinti, kad nerimaujame, o ne neigti tai. Nerimas paleidžia apsauginį elgesį (veiksmus, kuriuos atliekame, kad sumažintume nerimą), kurio vėliau sunku atsikratyti. O tai tik skatina didesnį nerimą. Pavyzdžiui, nerimas gali pakeisti mūsų elgesį: galime pradėti vengti su nerimu susijusių aplinkybių ir situacijų, taip pat galime pradėti perdėtai stengtis viską daryti kuo tobuliau, kiek galima labiau kontroliuoti aplinkybes, save ar kitus žmones. Staigus perėjimas į pozityvą, nenoras pripažinti nerimo, perdėta kontrolė – tai galimi apsauginio elgesio variantai. Deja, šie dalykai ne visada gali būti kontroliuojami. Svarbu priminti sau, kad patiriami išgyvenimai yra susiję ne su baime, o atvirkščiai – su maloniu įvykiu. Kad toks mąstymo būdas taptų įpročiu, reikalinga nuolatinė sąmoninga praktika“, – sako sertifikuota įsisąmoninimu grįstos psichologijos intervencijų mokytoja M. Guptor.
Su nerimu susiduriantiems jaunuoliams psichologė pataria susirasti mėgstamą veiklą, domėtis studijomis, nauja tvarka – tai padės įveikti nerimą, sumažinti nežinomybės jausmą.
„Adaptuotis prie studijų svarbu sėkmingam mokymosi procesui, todėl pirmaisiais mėnesiais tam reikia skirti ypatingą dėmesį. Pagrindinis patarimas pirmakursiams – veikite. Nerimas, sumišimas, nepasitikėjimas sumažėja, kai pradedame veikti. Neleiskite sau sustingti. Domėkitės mokymosi procesu, taisyklėmis, galimybėmis, dalyvaukite įvairiuose užsiėmimuose, projektuose, savanoriaukite. Atraskite veiklą, kuri jums teikia malonumą, bendraukite“, – skatina psichologė.
Visą straipsnį skaitykite portale lrytas.lt.
