Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos diplomantė Marija Šimaitytė – įkvepianti asmenybė, realizuojanti save ne tik skirtingose vizualaus meno šakose. Trečiakursė kuria darbus iš stiklo, piešia iliustracijas, mėgaujasi užsiimdama batika, o taip pat rašo poeziją, kuria slemo tekstus. „Literatūra ir dailė puikiai koreliuoja tarpusavyje. Įgytos patirtys skirtingose meno rūšyse, suteikia tvirtą pagrindą einant savo tikslo link“, – sako jaunoji menininkė. Pokalbyje M. Šimaitytė pasakoja apie tai, kas paskatino ją pasirinkti kūrėjos kelią, balansavimą tarp dailės ir literatūros, aktyvią veiklą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projekte ir ateities planus.

 Kodėl apsisprendėte pasirinkti menų studijas ir stoti į Kauno kolegiją?

Kelionė į meno pasaulį prasidėjo vaikystėje. Piešimas visuomet buvo ta sritis, kuri traukė labiausiai, be to, labai domėjausi menininkų autobiografijomis, kūryba ir įkvėpimo šaltiniais. Mano mama buvo linkusi į meną, mokėjo gerai piešti, manau, iš jos ir būsiu perėmusi meilę kūrybai. Rinkdamasi studijas, tvirtai žinojau, jog noriu studijuoti Kaune, nes iš mamos buvau girdėjusi daug pasakojimų apie įžymias miesto vietas: „Merkurijų“, „Tulpę“, Laisvės alėjos fontaną. Nors niekada nebuvau šiose vietose, mamos pasakojimai skambėjo itin jaukiai. Prieš persikeldama į Kauną, apsilankiau jame keletą kartų ir jis man pasirodė kaip miestas, turintis savitą stilių. O į Kauno kolegiją stojau dėl to, jog ieškojau tokių studijų, kurios būtų įdomios, jose būtų daug praktikos. Stiklas, oda, keramika, tekstilė – buvo nepažintos, nepaliestos dailės šakos, todėl studijų programa, apjungianti jas visas, atkreipė mano dėmesį.

Jūsų studijuojama programa plati, suteikianti net keturių vizualaus meno šakų pagrindus. Kokias kūrybines galimybes Jums atvėrė studijos?

Visų pirma, supažindino su kūrėjo aplinka ir jo (neįprasta) kasdienybe. Pavyzdžiui, sužinojau kaip yra kuruojamos parodos, kaip joms ruošiami darbai, kaip eksponuojami erdvėje ir daugybę kitų smulkmenų, kurių kiekviena yra svarbi. Į parodą atėjęs žiūrovas mato galutinį rezultatą, kuriam pasiekti reikia ne vieno žmogaus pastangų, patirties, žinių. Visų antra, šios studijos suteikė galimybes susipažinti su skirtingų sričių kūrėjais. Man, kaip jaunam žmogui norinčiam kuo labiau įsitraukti į meninę veiklą, tai itin svarbu. Visų trečia, studijos atvėrė kelius dalyvauti įvairiose parodose, konkursuose.

Ar visos taikomojo meno šakos (stiklas, keramika, oda, tekstilė), kurias studijuojate Jums yra artimos? O galbūt viena iš jų Jus traukia labiausiai?

Kaip minėjau, prie šių meno šakų pirmą kartą prisiliečiau tik pradėjusi studijuoti. Atrasti kiekvienos iš jų subtilumus, įvaldyti technikas reikėtų daug laiko, tačiau studijų metu įgijau tvirtus jų pagrindus. Mane sužavėjo batika, apie kurią sužinojau per tekstilės paskaitas. Ji – artima piešimui. Nepaisant to, kad tekstilės paskaitos jau nevyksta, laisvalaikiu kuriu batikos darbus. Tačiau įdomiausia šaka – stiklas, kuris traukia kūrybinių galimybių gausa. Ši medžiaga turi daug paslapties, nes niekada nežinai, koks bus galutinis rezultatas. Iki galo stiklo pažinti tikriausiai neįmanoma, o tai tik dar labiau žadina smalsumą. Ši medžiaga – lyg iššūkis. Su ja reikia susidraugauti, pajusti jos subtilybes. Net mintys turi būti šviesios, tuomet pavyksta pasiekti geriausių rezultatų. Kuriant kitose vizualaus meno šakose reikia kruopštumo, o stikle – jo reikia dvigubai daugiau.

Kokios temos meninėje kūryboje Jums yra aktualiausios? Apie ką norisi kalbėti savo darbuose?

Žavi žmogaus vidinis pasaulis, jo jausmai, išgyvenimai. Įdomios ir politinės, visuomenėje aktualios temos. Norisi, kad mano kūryba sukeltų įvairias mintis, atkreiptų dėmesį ir paskatintų žiūrovą susimąstyti apie šių dienų problemas, kurias visi matome, bet nutylime, neinicijuojame diskusijų. Menas kelia klausimus, į kuriuos atsakymus privalome surasti patys.

Save realizuojate ne tik vizualaus meno srityje. Taip pat kuriate poeziją, rašote. Ar šios skirtingos sritys visada buvo Jūsų akiratyje? Ar save išreikšti norėjosi tiek meninėje kūryboje, tiek poezijoje, literatūroje?

Poeziją kurti pradėjau ankstyvoje paauglystėje. Iš bibliotekos namo nešdavausi poezijos knygas, skaitydavau, atmintinai mokydavausi eilėraščius. Tai visuomet atrodė jautrus, jausmų kupinas pasaulis. Domino, kaip eilėraščiai buvo sukurti, kokias istorijas slėpė. Tai pastūmėjo pradėti kurti. Mokydamasi vidurinėje mokykloje, susipažinau su nuostabiais žmonėmis, kurie tik dar labiau skatino rašyti. Įstojau į poetų, rašytojų, menininkų klubą „Be rėmų“. Dalyvaudama klubo veikloje, pradėjau kurti pirmąsias iliustracijas, skirtas poezijai, kurios buvo išspausdintos keliuose klubo narių poezijos almanachuose.

Galbūt dailė ir literatūra papildo viena kitą? Ar ieškote šių skirtingų sričių sintezės savo kūryboje?

Literatūra ir dailė puikiai koreliuoja tarpusavyje. Tuo įsitikinau per savo patirtį: esu sukūrusi iliustraciją „Kaunas 2022” jaunimo platformos „Puotos“ projekto leidiniui „Zinas“, viršelio iliustraciją haiku rinkiniui „Žinojimo lašai“, taip pat turėjau galimybę sukurti viršelį ir keletą iliustracijų naujausiam klubo „Be rėmų“ poezijos rinkiniui „Be rėmų – žodžio rėmuose“. Jame  – ne tik mano piešiniai, bet ir tekstai, publikuota šiek tiek biografijos. Visa ši patirtis, galimybės, kuriomis pasinaudojau, suteikia tvirtą pagrindą einant savo tikslo link.

Esate įsitraukusi į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” veiklas. Kuo Jums, kaip jaunajai menininkei, svarbus šis projektas? Kokiose veiklose jau teko dalyvauti? Kokios patirties įgijote?

Tai – neįkainojama patirtis, vienintelė tokia galimybė gyvenime. Dalyvavau „Kaunas 2022“ atidarymo renginyje. Susipažinau su tuo, kaip tokio dydžio ir svarbos renginiai yra kuriami, pamačiau jo užkulisius. Įsiminė pažintis su atidarymo reginio režisieriumi Chris Baldwin, sužavėjo prie renginio dirbusi profesionalų komanda, kurią jungė vienas bendras tikslas. Nepakartojama patirtis buvo stovėti priešais keturiasdešimties tūkstančių žmonių minią ir atstovauti savo miestą. Esu įsitraukusi į leidinio „Zinas“ kūrybą. Jame bus išspausdintas mano slemo tekstas, kuriam iliustraciją sukurs kitas autorius. Taip pat planuoju dalyvauti šiuolaikinio miesto festivalyje „Audra“. Lankau „Kaunas 2022“ organizuojamas parodas, itin įdomus buvo susitikimas su performanso menininke Marina Abramovič.

Studijuojate paskutiniame, trečiame, kurse. Ar baigusi studijas Kauno kolegijoje, ketinate tęsti mokslus? O gal visą savo laiką skirsite asmeninei kūrybai?

Šiuo metu svarbiausias tikslas yra baigti mokslus. Taip pat planuoju išvykti į podiplominę „Erasmus+“ praktiką, kurioje galėčiau įgyti daugiau patirties, per kūrybą giliau pažindama skirtingų medžiagų, su kuriomis teko dirbti studijų metu, savybes.