Vanduo žmogaus organizmui yra gyvybiškai svarbus. Būtina žinoti ne tik kiek jo reikia išgerti per parą, bet svarbu domėtis ir vartojamo vandens kokybe, ir tinkamomis pasirinkimo galimybėmis. Tikslingas vandens vartojimas, jo prieinamumas yra vienas iš Darnaus vystymosi darbotvarkėje nurodytų tikslų įgyvendinimo siekių. Atsižvelgiant į visą tai, svarbu suprasti koks yra studentų požiūris į vandens vartojimą, ar tikrai vanduo jų tarpe, jų aplinkoje yra vartojamas tikslingai, taupiai, ar domimasi vandens kokybe, chemine sudėtimi, ar bandoma eliminuoti jo taršos šaltinius.

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro lektorė Rasa Šulcienė dalyvaudama, Pasaulinei vandens dienai skirtoje, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Medicinos technologijų ir dietetikos katedros drauge su Technologijos fakulteto Maisto ir agrotechnologijų katedra organizuotoje respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Vandens išteklių išsaugojimas darnaus vystymosi kontekste“, pristatė pranešimą „Vandens vartojimo įpročiai Kauno kolegijos studentų tarpe“. Tirdama kaip skirtingų fakultetų ir kursų studentai vartoja, tausoja, vertina vandenį, lektorė siekė išsiaiškinti, kokie yra jų vartojimo įpročiai, koks požiūris į vandens kokybę, jos gerinimą, santykį su 6-uoju Darnaus vystymosi darbotvarkėje nurodytu tikslu (juo siekiama užtikrinti vandens prieinamumą visiems, darnų valdymą ir sanitariją).

Lektorė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad  beveik 55 proc. Kauno kolegijos studentų per parą suvartoja nuo 1,5 iki 2 litrų vandens, dalis jų – nurodė nežinantys savo suvartojamo vandens kiekio, o vos 1 proc. nurodė visiškai negeriantis vandens. Studentai teigė, jog labiausiai vertina vandentiekio tiekiamą vandenį, o renkantis fasuotą geriamąjį vandenį, pirmenybę teikia natūraliam mineraliniam vandeniui (29,5 proc.) ir stalo vandeniui (21,6 proc.). Įdomu tai, kad cheminė vandens sudėtis svarbi tik 18,4 proc. studentų, o net 71 proc. visiškai nesidomi fasuoto geriamojo vandens chemine sudėtimi. Tyrimas atskleidė, kad studentai nežino koks vanduo tinka kasdieniniam vartojimui, kadangi daugiau nei pusė jų nurodė, kad tai turėtų būti vidutiniškai mineralinių medžiagų turintis vanduo, o 39,5 proc. pasirinko daug mineralinių medžiagų turintį vandenį, kuris apskritai yra labiau skirtas vonioms ar sveikatinimo procedūroms. Tik 9,5 proc. pasisakė už mažai mineralinių medžiagų turinčio vandens vartojimą. Studentų tarpe domėjimais geriamojo vandens kokybe yra labai žemas. Tik kiek daugiau nei 27 proc. nurodė, kad jiems yra svarbu ir jie domisi geriamojo vandens kokybe, net 65,8 proc. nurodė to niekada nedarantys, o likusi dalis (6,8 proc.) nurodė, kad tai turėtų būti vandens teikėjų ar gamintojų rūpestis. Vandenį taupiai vartoja 70 proc. studentų, o juos taupyti skatina supratimas, kad švarus vanduo tampa senkančiu gamtos ištekliumi.

Nors studentai mažai žino apie 6-ajį Darnaus vystymosi darbotvarkės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti vandens prieinamumą visiems, darnų valdymą ir sanitariją, bet pozityviai nuteikia tai, jog daugiau nei pusė studentų vandenį vartoja taupiai, suprasdami, kad mažėja švaraus vandens atsargos. Visgi domėtis pagrindiniais vandens taršos šaltiniais studentai turėtų labiau. Labai džiugina tai, jog didžioji dalis studentų (78 proc.) troškuliui numalšinti, kitus gėrimus (saldžius vaisvandenius, įvairius gazuotus gėrimus, sultis) kaip alternatyvą vandeniui, renkasi retai.