Lietuvių kalba, būdama viena seniausių kalbų Europoje, yra patyrusi nelengvų išbandymų. Patiria jų ir dabar. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro ir Pedagogikos katedros dėstytoja, Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė dr. A. Rimkutė-Ganusauskienė, kaip vieną opiausių šiandienos problemų išskiria menkstantį jaunimo raštingumą, kurį, pasak dėstytojos, lemia daugybė priežasčių: greitas gyvenimo tempas, informacinės technologijos, medijų pasaulis, kokybiškos grožinės literatūros neskaitymas, skurdus žodynas, anglų kalbos įtaka, mobilumas ir kt. „Jaunimas skaito, bet dažniausiai ne grožinę literatūrą, o socialinių tinklų įrašus, tinklaraščius, šveplas bendraamžių žinutes, elektroninius laiškus. Tokia kalba neugdo raštingumo apskritai“, – teigia dr. A. Rimkutė-Ganusauskienė.
Nors besikeičianti lietuvių kalba gali kelti nerimą, dėstytoja sako, kad didesnė ar mažesnė kalbos kaita yra neišvengiama ir tai – natūralus dalykas, atspindintis visuomenėje vykstančias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines permainas. “Tačiau kol bus lietuvių kalba kalbančių žmonių, tol ji gyvuos, o tai, kaip stipriai ji kis ateityje, priklausys nuo istorinių pokyčių, kitų kalbų įtakos, nuo ja kalbančiųjų vertinimo ir puoselėjimo”, – patikina dr. A. Rimkutė-Ganusauskienė.
Straipsnyje, publikuotame naujienų portale delfi.lt, dėstytoja dalijasi įžvalgomis apie tai, kad daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio į lietuvių kalbą, sąmoningumo, pagarbos jai. Visgi norint pagerinti jaunimo raštingumą, reikėtų tobulinti lietuvių kalbos dėstymą mokykloje, o aukštosiose mokyklose – diegti modernius kalbos normų sklaidos būdus.
Plačiau skaitykite čia.
