Šią savaitę prasidėjo kasmet Kauno kolegijos Verslo katedros organizuojamas renginių ciklas „Verslo dienos 2018“. Šiemet Tarptautinei verslo dienai paminėti skirtos savaitės Verslo fakultete tema – „Socialinis verslas: ar galima uždirbti?“. Renginių ciklo dalyviai ne tik išgirdo ir sužinojo apie socialinį verslą, bet ir praktikoje taikė įgytas žinias ir generavo socialinio verslo idėjas.

Kas ketvirta nauja kompanija Europos Sąjungoje yra grįsta socialinio verslo koncepcija, tačiau Lietuvoje apie šį verslo modelį iki šiol kalbama miglotai. Šių metų „Verslo dienos“ praskleidė socialinio verslo šydą ir klausytojams pranešimus skaitę lektoriai išsamiai pristatė koncepciją, kurią pagrindė pačių vykdomais socialinių verslų modeliais ir patirtimi.

Iš karto po pranešimų buvo užkurta socialinio verslo idėjų laboratorija, kurią paskaita apie kūrybiškumą pradėjo Kauno kolegijos Technologijų fakulteto prodekanė ir dėstytoja Irma Spūdytė. Antrąją renginių ciklo dieną penkios studentų komandos generavo socialinio verslo idėjas Kauno miestui, o juos konsultavo šios srities specialistai. Trečiąją dieną vyko sukurtų idėjų pristatymai. Studentų pristatymus vertino kompetentinga komisija: Verslo fakulteto prodekanė Gelmina Motiejūnė, Socialinio darbo studijų programos dėstytojas Povilas Beseckas, Verslo katedros docentas dr. Algis Junevičius, Kauno rajono sav. Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė. Renginių ciklas užbaigtas penkių komandų pristatymais. Visos komandos ieškojo aktualių ir Kauno miestui skaudžių socialinių problemų ir siūlė, kaip būtų galima jas išspręsti remiantis socialinio verslo koncepcija. Komisijai pristatytos šios idėjos:

• Pirmoji komanda pasiūlė sprendimą autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių socializacijos ir įdarbinimo problemai spęsti: kavinė-baras, kuriame, bendradarbiaujant su Abos centru ir aptarnavimo srities profesionalais, dirbtų šį sutrikimą turintys žmonės. Anot studentų, kavinės erdvė būtų ne tik darbo vieta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, bet kartu atvertų galimybę rasti tokio paties likimo draugų ir gauti specialistų pagalbą.
• Antroji komanda, Pardavimų vadybos studijų programos antrakursiai, pristatė specializuotą įdarbinimo ir mentorystės programą išėjusiesiems iš globos namų. Programos tikslas – apmokėti kvalifikacijos mokymus ir į darbo rinką integruoti tokius asmenis. Šios programos dėka augusieji globos namuose lengviau integruotųsi į visuomenę, įsigytų / išsinuomotų pirmąjį būstą ir turėtų perspektyvias karjeros galimybes.
• Trečioji komanda iškėlė naminių gyvūnų laidojimo vietų nebūvimo problemą. Studentai pasiūlė miesto savivaldybei bendradarbiauti ir įrengti gyvūnų kapines – prie kiekvienos laidojimo vietos būtų pasodintas medis, tad galiausiai kapinės virstų miesto žaliąja zona – parku.
• Ketvirtosios komandos iškelta skaudi šalies problema – socialinių būstų trūkumas. Studentai surezgė ir pagrindė savo planą įsigyti apleistas, nenaudojamas potencialias gyvenamąsias vietas, jas atnaujinti ir paversti socialiniais būstais. Komandos idėja orientuota į Kauno rajono savivaldybę.
• Penktoji Tarptautinio verslo pirmakursių komanda, stojusi greta vyresnėlių, nenusileido idėjos originalumu ir pasiūlė Kauno mieste įkurti šokių ir lavinimo studiją specialiųjų poreikių turintiems vaikams „Tikrasis aš“. Studijos dėka būtų skatinama vaikų integracija, tarpusavio bendravimas, dirbtų psichologas, socialinis darbuotojas, savanoriai ir praktikantai. Šokių ir lavinimo studija turėtų dvi veiklos zonas – aktyvią šokio ir laisvalaikio erdvę – ir vykdomi užsiėmimai apjungtų vaikų judesio ir kalbos lavinimą.

Po klausytojų balsavimo ir komisijos narių pasitarimo Kauno rajono savivaldybės atstovė Margarita Venslovienė pasidžiaugė Kauno kolegijos studentų iniciatyvumu ir kūrybiškumu: „Klausydama galvojau, kad su šiomis idėjomis jūs dirbote nuo rugsėjo mėnesio, ir ką tik sužinojau, kad tam turėjote vos dvi dienas. Esate šaunuoliai ir Jūsų idėjos mums visiems reikalingos.“ Taip pat M. Venslovienė teigiamai įvertino trečiosios komandos pasiruošimą pristatymui, atsakymus į komisijos ir klausytojų užduodamus klausimus ir apdovanojo specialiu Kauno rajono savivaldybės įsteigtu prizu.

Laimėtojai:

1 vieta – penktos komandos – Tarptautinio verslo pirmakursių – idėja šokių ir lavinimo studija „Tikrasis aš“.

2 vieta – pirmoji komandos idėja kavinė-baras.

3 vieta – antrosios komandos specializuotos įdarbinimo ir mentorystės programos idėja.

„Verslo dienos 2018“ pasižymėjo klausytojų gausa ir pridėtine verte. Tradicija tapęs renginys šiais metais buvo pradėtas vieša diskusija, kurios metu klausytojai sužinojo apie socialinį verslą iš tuo kvėpuojančių žmonių lūpų.  Į Kauno kolegiją atvykęs socialinis antrepreneris, Lietuvos antsvorio ir nutukimo asociacijos „Lobesity“ valdybos narys ir intervencinės programos paaugliams su antsvoriu sumanytojas Artiomas Šabajevas pabrėžė opiausias vaikų ir paauglių mitybos ir fizinio aktyvumo problemas bei pristatė jį įkvėpiančias idėjas, pastūmėjusias link šios programos įgyvendinimo.

Urtė Žukauskaitė, socialinio verslo akceleratoriaus „Socifaction“ konsultantė ir mentorė, socialinio verslo „TexTale“ viena iš įkūrėjų, skaičiusi pranešimą „Socialinis verslas: neužpildyta niša Lietuvoje“, klausytojus ragino išgirsti savo vidinį balsą, diktuojantį opią problemą, kuri įkvėptų dideliems darbams. Kasdien girdime apie esamas problemas: didėjančią socialinę atskirtį, socialinių paslaugų trūkumą ar jų neprieinamumą, švaistomus resursus. Socialinis verslas yra vienas iš būdų, kaip pasitelkus verslo mechanizmą ir išsikėlus socialinės problemos sprendimo misiją, galima keisti nusistovėjusią tvarką ir visuomenėje diegti inovacijas“, – apie socialinio verslo poreikį Lietuvoje kalba specialistė. U. Žukauskaitė pristatė opią  šalies statistika: Lietuva yra antra Europoje pagal investicijas į socialinį verslą, tačiau ketvirta nuo galo pagal socialinių problemų kiekį. Galima daryti išvadą, jog socialinis verslas šalyje nefunkcionuoja tinkamai. Specialistė kėlė klausimą: ką galime dėl to kiekvienas padaryti?

Trečioji pranešėja – VšĮ „Orūs namai“ vadovė Marija Bunkaitė. M. Bunkaitės sukurto socialinio projekto tikslas – spręsti šalies senjorų vienatvės ir skurdo problemas. „Šios problemos mane asmeniškai lietė ir man buvo skaudu, jog Lietuvoje beveik pusė senjorų skursta vieniši savo būstuose“, – kalbėjo M. Bunkaitė. Pranešėja išsamiai papasakojo apie nelengvą kelią nuo idėjos iki rezultato: „Turite tikėti tuo, ką darote, ir būti pasiryžę dėl savo idėjos nugriauti tūkstančius sienų.“ M. Bunkaitė kviečia senjorus išnuomoti savo senuosius būstus ir keltis gyventi į būtent jiems įrengtus butus „Oriuose namuose“. Iš nuomos gaunamos pajamos visiškai padengia gyvenimo juose išlaidas, todėl pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.