Verslo fakulteto įstaigų ir įmonių administravimo studijų programos studentės, Ilona Lukaševičiūtė ir Viktorija Darčianovaitė, šiandien neabejoja – Erasmus+ programa atveria  išskirtinės patirties, profesinio tobulėjimo ir nepamirštamo laiko galimybes. Pavasario semestrą merginos praleido turistų pamėgtoje Turkijoje, kuri trumpam tapo Ilonos ir Viktorijos antraisiais namais. Merginos taip pamėgo egzotinę šalį, jog vos grįžusios į Lietuvą jau planuoja kitą semestrą – nuo rudens Turkijoje jos praleis dar keturis mėnesius.

„Grįšime atgal į Turkiją – keturi mėnesiai ten skriete praskriejo“, – su nostalgija pokalbį pradėjo I. Lukaševičiūtė. Studentės neslepia, mintis išvykti studijoms į užsienį kilo dar pirmo kurso įvadinės savaitės paskaitų metu. Tąkart buvo pristatyta Erasmus+ mainų programa, jos privalumai ir galimybės. „Viskas skambėjo lyg nepasiekiama utopija, o pirmakursių akys žibėjo – mintyse svajojome, kaip būtų puiku… Prisimenu, mes su Viktorija net sudarėme prioritetų sąrašą, į kurias šalis norėtumėme nuvykti, ir, žinoma, Turkija buvo viena iš pirmųjų“, – pirmaisiais įspūdžiais Kauno kolegijoje dalijasi I. Lukaševičiūtė. Studentės tvirtina, kad rasti universitetą, užpildyti visus reikiamus dokumentus ir išvykti buvo lengva – fakulteto projektų koordinatoriaus dėka sunkumų nekilo: „Viskas parodyta, pasakyta, paaiškinta iki smulkmenų ir už tai pats didžiausias ačiū.“

Merginos studijavo Turkijos Anadolu universitete, kuris išsiskiria aukšta mokymo kokybe ir dideliu studentų skaičiumi: „Dėstytojai tikri savo srities profesionalai. Nekilo jokių problemų dėl anglų kalbos, gavome visą reikiamą informaciją. Nuostabi atmosfera paskaitų ir pertraukų metu, draugiški grupės draugai ir rūpestingi dėstytojai“, – universiteto privalumus vardija Ilona. Anot studenčių, didžiausias skirtumas tarp Kauno kolegijos ir Anadolu universiteto buvo toks, kad ten studijos mažiau orientuotos į praktinę pusę, o didžiausias dėmesys skiriamas profesinei teorijai: „Viską išmokti nebuvo lengva, tačiau tikrai įmanoma“, – prisimena I. Lukaševičiūtė.

Turkija populiari dėl gero oro ir ši priežastis kolegijos studentėms taip pat buvo aktuali: „Norėjosi pabėgti ten, kur 350 saulėtų dienų per metus, kur lietaus tikimybė stebėtinai maža, o temperatūra lepina be jokio gailesčio“, – vardija Ilona. Taip pat merginos išskyrė ir kultūrų skirtumus – pažinti kitokią kultūrą buvo smalsu. Taigi Ilona ir Viktorija, atradusios gerai vertinamą universitetą ir studijų programą, atitinkančią Kauno kolegijoje vykdomą įstaigų ir įmonių administravimą, nedvejojo – Turkija buvo ta šalis, į kurią nuspręsta išvykti.

I. Lukaševičiūtė paklausta, ar prieš kelionę negąsdino vyraujantys stereotipai apie kitą religiją ir politiniai neramumai Turkijoje, neslepia – jaudulio šiek tiek būta, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog visai be reikalo: „Ten žmonės draugiškesnis, mandagesni ir dažniau besišypsantys negu Lietuvoje. Politiniai neramumai mums nesukėlė jokių nemalonumų – gyvenome gražiame, jaukiame ir tikrai ramiame mieste.“ Studentės ne tik ramiai praleido pavasario semestrą, tačiau Turkijoje užmezgė draugiškus ryšius su kitais studentais ir gerokai praplėtė pažįstamų ratą.

Turkija – egzotinė šalis, o vietinė kultūra Kauno kolegijos studentes tiek stebino, tiek žavėjo. Merginos kasdien jau 4 valandą ryto girdėdavo iš Mečečių sklindančias maldas: „Žinoma, po kurio laiko prie visko pripratome ir religiniai bei kultūriniai skirtumai tapo mūsų pačių gyvenimo dalimi. Pradžioje stebino kasdienis kvietimas maldai penkis kartus per dieną, kuris tikrai neprisidėjo prie gero poilsio“, – juokauja I. Lukaševičiūtė. Studentė taip pat išskiria skirtumus keliuose – Lietuvoje eismas vyksta kur kas tvarkingiau ir griežčiau negu Turkijoje: „Mašinos važiuoja sau, pėstieji eina sau, kelią kirsdami bet kurioje, jiems patogioje vietoje. Juokaudavome, kad gatvėje žmonės lyg „gyvuliukai“, „didelė banda“, bet galiausiai pačios tapome tos netvarkingos „bandos“ dalimi.“

Turkija nuo gimtinės skiriasi ir nacionaline virtuve – šioje šalyje kiauliena, priešingai negu Lietuvoje, yra nepripažįstama. Vietoje to, vietiniai valgo avieną, vištieną, įvairius žuvies patiekalus ir kt., tačiau tradiciniai turkų valgiai merginoms problemų nesukėlė: „Atsirinkome sau tinkantį ir patinkantį maistą, o jų virtuvė iš tiesų gera – daug įvairių skonių ir jų variacijų“, – prisimena Ilona, išskirdama ir vietos naktinį gyvenimą, kuris, pasak studentės, intensyvesnis negu dieną. „Žmonės čia labai atsipalaidavę, niekur neskubantys. Miestas iki vėlumos pilnas žmonių. Galima teigti, jog turkai naktį aktyvesni negu lietuviai dieną. Žinoma, vietinių atsipalaidavimas kartais ir šiek tiek erzino – jų nuolat tenka laukti ir neretai daugiau negu 30 minučių“, – Turkijos ir Lietuvos gyventojų skirtumus vardija Ilona.

Studijų užsienyje pridėtine verte merginos neabejoja – kelionė visapusiškai praplėtė akiratį, draugų ratą, profesinį pažinimą ir asmeninę patirtį: „Pažinome kitokią kultūrą, žmones ir gyvenimo būdą. Išaugo pasitikėjimo savimi ir drąsos jausmas, išmokome prisitaikyti. Žinoma, patobulėjo ir anglų kalbos įgūdžiai!“ Ilona Lukaševičiūtė užtikrinta – studijuojantys Kauno kolegijoje privalo pasinaudoti Erasmus+ galimybe: „Šimtu dvidešimt procentų rekomenduoju griebti šią galimybę! Be jokių abejonių ir baimių. Su ryžtu ir pasitikėjimu“, – išskirtine patirtimi ir priimtu sprendimu šiandien džiaugiasi studentė.