{"id":28310,"date":"2025-12-19T10:08:38","date_gmt":"2025-12-19T08:08:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/vf\/?p=28310"},"modified":"2025-12-19T10:23:17","modified_gmt":"2025-12-19T08:23:17","slug":"vartotojai-ziuri-bet-nemato-verslo-fakulteto-tyrejai-siulo-sprendimus-gristus-neuromarketingo-duomenimis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/vartotojai-ziuri-bet-nemato-verslo-fakulteto-tyrejai-siulo-sprendimus-gristus-neuromarketingo-duomenimis\/","title":{"rendered":"Vartotojai \u017ei\u016bri, bet nemato? Verslo fakulteto tyr\u0117jai si\u016blo sprendimus, gr\u012fstus neuromarketingo duomenimis"},"content":{"rendered":"

Pasaulin\u0117s duomen\u0173 analitikos bendrov\u0117s \u201eGWI\u201c 2025 m. ataskaitos duomenimis, vidutinis vartotojas socialiniuose tinkluose kasdien praleid\u017eia apie 2 valandas ir 38 minutes.<\/strong> Per \u0161\u012f laik\u0105 m\u016bs\u0173 smegenys apdoroja mil\u017eini\u0161k\u0105 informacijos sraut\u0105, ta\u010diau d\u0117mesio koncentracija spar\u010diai ma\u017e\u0117ja. Tyrimai rodo, kad \u201eZ kartos\u201c atstov\u0173 d\u0117mes\u012f reklama turi patraukti vos per 1,3 sekund\u0117s \u2013 kitu atveju turinys tiesiog praleid\u017eiamas.<\/strong><\/p>\n

\n

Paradoksalu, bet nors kasdien \u201esugeriame\u201c t\u016bkstan\u010dius komercini\u0173 \u017einu\u010di\u0173, rinkos analitik\u0173 vertinimu, didel\u0117 dalis reklam\u0173 nesugeba sukurti ilgalaikio emocinio ry\u0161io.<\/strong> Dar daugiau \u2013 vartotoj\u0173 elgsenos studijos atskleid\u017eia, kad pirk\u0117jams ner\u016bp\u0117t\u0173, jei did\u017eioji dalis preki\u0173 \u017eenkl\u0173 rytoj tiesiog i\u0161nykt\u0173. Verslui tai signalizuoja apie brangiai kainuojan\u010di\u0105 problem\u0105: mes \u017ei\u016brime, bet nebematome.<\/strong><\/p>\n<\/div>\n

Skaitmeninio triuk\u0161mo kaina: vartotoj\u0173 nuovargis ir skepticizmas<\/strong><\/span><\/h2>\n
\"\"<\/a>
Kauno kolegijos Verslo fakulteto mokslinink\u0117, Komunikacijos katedros d\u0117stytoja dr. Ligita Zailskait\u0117-Jak\u0161t\u0117<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

Rinkos analitikai pastebi, kad tradiciniai vartotoj\u0173 elgsenos modeliai, <\/strong>kuriais vadovautasi de\u0161imtme\u010dius, \u0161iandienos realyb\u0117je tampa nebeveiksmingi.<\/strong> \u012emon\u0117s investuoja \u012f marketingo komunikacij\u0105, ta\u010diau da\u017enai pamir\u0161ta patikrinti fundamentali\u0105 grand\u012f \u2013 psichofiziologin\u0119 vartotojo reakcij\u0105. K\u0105 jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pastebi? Kas j\u012f sudomina, o kas sukelia atmetimo reakcij\u0105?<\/p>\n

Kauno kolegijos Verslo fakulteto mokslinink\u0117 dr. Ligita Zailskait\u0117-Jak\u0161t\u0117<\/a> pabr\u0117\u017eia, kad gyvename algoritm\u0173 ir dirbtinio intelekto (DI) eroje.<\/strong> Nors technologijos leid\u017eia personalizuoti pasi\u016blymus, jos sukuria ir \u0161alutin\u012f efekt\u0105.<\/p>\n

Pasak mokslinink\u0117s, vartotojai gauna mil\u017eini\u0161k\u0105 kiek\u012f dirgikli\u0173 ir fragmentuotos informacijos: atsiranda socialini\u0173 tinkl\u0173 nuovargis ir augantis skepticizmas reklamai.<\/strong>
\n\u201eKiekvien\u0105 dien\u0105 skaitmenin\u0117je erdv\u0117je atsiranda vis daugiau \u012franki\u0173, padedan\u010di\u0173 \u012fmon\u0117ms generuoti reklamin\u012f turin\u012f \u012fvairiais formatais, \u012fvairioms platformoms. Algoritmai pateikia vartotojams pasi\u016blymus, paremtus j\u0173 ankstesne elgsena, netgi juos personalizuoja. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai atrodo \u017eavu \u2013 viskas daroma tuo tikslu, kad b\u016bt\u0173 patenkinti vartotoj\u0173 norai. Ta\u010diau realyb\u0117 yra sud\u0117tingesn\u0117\u201c, \u2013 teigia dr. L. Zailskait\u0117-Jak\u0161t\u0117.<\/p>\n

\u0160iandien pirk\u0117jas turi visi\u0161k\u0105 pasirinkimo laisv\u0119 \u2013 jis pats sprend\u017eia, su kokiais preki\u0173 \u017eenklais, kada, kur ir kokiu b\u016bdu bendrauti,<\/strong> arba apskritai atsisakyti bet kokio ry\u0161io. B\u016btent \u0161i vartotojo \u012fgyta galia \u017eymi esmin\u012f pastarojo de\u0161imtme\u010dio marketingo komunikacijos l\u016b\u017e\u012f, kai d\u0117mesys nuo technologini\u0173 sprendim\u0173 persik\u0117l\u0117 \u012f socialin\u012f aspekt\u0105.<\/p>\n

\u00a0\u201eNepatiko produktas \u2013 rinkoje galima rasti daugyb\u0119 pakaital\u0173 (substitut\u0173), kurie patenkins tuos pa\u010dius poreikius. Be to, vartotojas turi laisv\u0119 rinktis: nerti \u012f skaitmenin\u012f triuk\u0161m\u0105 ar pasir\u016bpinti savo skaitmenine higiena\u201c, \u2013 \u012f\u017evalgomis dalijasi dr. Ligita Zailskait\u0117-Jak\u0161t\u0117.<\/p>\n

\u0160iame kontekste verslui kyla egzistencinis i\u0161\u0161\u016bkis: kaip \u201epagauti\u201c, sudominti ir i\u0161laikyti lojal\u0173 vartotoj\u0105, kai \u0161is yra persisotin\u0119s informacija? Akivaizdu, kad vien i\u0161dailint\u0173 vaizd\u0173 ir sure\u017eisuotos komunikacijos nebepakanka.<\/strong> Net ir turint didel\u012f biud\u017eet\u0105 bei k\u016brybi\u0161k\u0105 komand\u0105, be tikslaus suvokimo, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 lemia vartotojo sprendimus, investicijos gali neatne\u0161ti norimo rezultato.<\/p>\n

K\u0105 nutyli vartotojai: 95 proc. sprendim\u0173 n\u0117ra racional\u016bs<\/strong><\/span><\/h2>\n

Siekiant eliminuoti sp\u0117liojimus, Kauno kolegija atv\u0117r\u0117 modernios Neuromarketingo ir vartotoj\u0173 patir\u010di\u0173 laboratorijos duris.<\/strong> \u010cia verslo intuicija tikrinama moksliniais metodais, leid\u017eian\u010diais pamatyti tai, kas lieka \u201eanapus\u201c tradicini\u0173 apklaus\u0173.<\/p>\n

Kauno kolegijos Verslo fakulteto d\u0117stytojas, verslo vystymo profesionalas ir doktorantas Martynas Radzevi\u010dius<\/a> atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f esmin\u0119 tradicini\u0173 tyrim\u0173 problem\u0105: \u017emon\u0117s da\u017enai patys ne\u017eino, kod\u0117l elgiasi vienaip ar kitaip.<\/p>\n

\u201eNustatyta, kad apie 95 proc. sprendim\u0173 priimame pas\u0105moningai \u2013 greitai, automati\u0161kai ir be racionalaus apm\u0105stymo.<\/strong> Kai paklausiame \u017emogaus, kod\u0117l jis pasirinko vien\u0105 produkt\u0105, jis \u012fprastai pateikia \u201elogi\u0161k\u0105\u201c paai\u0161kinim\u0105, kuris da\u017eniausiai t\u0117ra post factum sukonstruota istorija. Norint su\u017einoti ties\u0105, reikia tirti ne \u017eod\u017eius, o reakcijas\u201c, \u2013 ai\u0161kina M. Radzevi\u010dius.<\/p>\n

Laboratorijoje taikomas multimodalinis po\u017ei\u016bris: aki\u0173 sekimo \u012franga fiksuoja \u017evilgsnio trajektorij\u0105, elektroencefalografija (EEG) matuoja smegen\u0173 aktyvum\u0105, o galvanin\u0117 odos reakcija (GSR) bei veido i\u0161rai\u0161k\u0173 analiz\u0117 atskleid\u017eia emocin\u012f susijaudinim\u0105.<\/p>\n

\"\"<\/a>
Kauno kolegijos Verslo fakulteto Komunikacijos katedros d\u0117stytojas, tyr\u0117jas Martynas Radzevi\u010dius<\/em><\/figcaption><\/figure>\n

\u201eSinchronizuodami visus \u0161iuos duomenis, matome vis\u0105 vartotojo patirties paveiksl\u0105: \u0161tai jis pirm\u0105 kart\u0105 pa\u017evelg\u0117 \u012f produkt\u0105, \u010dia kilo susidom\u0117jimas, o \u0161tai \u0161ioje vietoje patyr\u0117 trump\u0105 nusivylim\u0105. Nors v\u0117liau apklausoje jis gali teigti, kad \u201eviskas patiko\u201c, biometriniai duomenys nemeluoja \u2013 jie parodo, kur tiksliai kilo susidom\u0117jimas, o kur\u00a0 \u012fvyko atmetimo reakcija\u201c, \u2013 teigia ekspertas.<\/p>\n

Kaip neuromarketingo \u012f\u017evalgos padeda eliminuoti kli\u016btis, trukdan\u010dias pardavimams<\/strong><\/span><\/h2>\n

M. Radzevi\u010dius pateikia klasikin\u012f pavyzd\u012f i\u0161 neuromarketingo praktikos: viena e. komercijos svetain\u0117 tur\u0117jo auk\u0161t\u0105 lankomum\u0105, bet ma\u017eai pardavim\u0173. Vartotojai teig\u0117, kad viskas ai\u0161ku, ta\u010diau tyrimo duomenys parod\u0117 k\u0105 kita \u2013 j\u0173 \u017evilgsnis sistemingai \u201eper\u0161okdavo\u201c pirkimo mygtuk\u0105<\/strong>.<\/p>\n

\u201eEEG matavimas patvirtino, kad toje vietoje kognityvinis kr\u016bvis buvo per didelis d\u0117l bla\u0161kan\u010di\u0173 element\u0173<\/strong>. Paprastas dizaino koregavimas padidino konversij\u0173 skai\u010di\u0173 de\u0161imtimis procent\u0173\u201c, \u2013 pasakoja tyr\u0117jas.<\/p>\n

Pana\u0161\u016bs metodai taikomi ir fizin\u0117je prekyboje, kur pirk\u0117jas prie lentynos praleid\u017eia vos kelias sekundes. Kar\u0161\u010dio \u017eem\u0117lapiai (angl. heatmaps) leid\u017eia identifikuoti \u201ekar\u0161t\u0105sias zonas\u201c ir ten perkelti svarbiausi\u0105 informacij\u0105.<\/p>\n

\u201eVerslui tai rei\u0161kia galimyb\u0119 pamatyti i\u0161sam\u0173 ir labai detal\u0173 paveiksl\u0105: kur klientas \u017ei\u016bri, kada ir kur patiria stres\u0105, o kas jam sukelia d\u017eiaugsm\u0105.<\/strong> Tai leid\u017eia eliminuoti konkre\u010dias kli\u016btis, kurios trukdo pardavimams\u201c, \u2013 apibendrina M. Radzevi\u010dius.<\/p>\n

Sprendimai, pagr\u012fsti ne nuojauta, o duomenimis<\/strong><\/span><\/h2>\n

Nors neuromarketingo laboratorija orientuota \u012f vartotoj\u0173 elgsen\u0105, Kauno kolegijos Verslo fakulteto prodekan\u0117 mokslui dr. Aist\u0117 Lastauskait\u0117<\/a> pabr\u0117\u017eia, kad mokslinis po\u017ei\u016bris versle yra universalus.<\/p>\n

\n

Nesvarbu, ar tiriamos vartotoj\u0173 reakcijos \u012f reklam\u0105, ar sprend\u017eiami strateginiai vadybos klausimai \u2013 esminis principas i\u0161lieka tas pats: sp\u0117liojimus keisti tiksliais tyrim\u0173 metu gautais duomenimis.<\/strong><\/p>\n

\u201eVerslui, kuris nori priimti pagr\u012fstus sprendimus, bet baiminasi akademini\u0173 proces\u0173 sud\u0117tingumo, turime ai\u0161ki\u0105 \u017einut\u0119: mes dirbame ne nuo teorijos, o nuo problemos.<\/strong> Taikome praktin\u012f algoritm\u0105: pirmiausia identifikuojamas konkretus verslo i\u0161\u0161\u016bkis, tuomet kuriamas tyrimo dizainas<\/strong>, renkami duomenys ir modeliuojami scenarijai\u201c, \u2013 bendradarbiavimo principus ai\u0161kina prodekan\u0117.<\/p>\n

Pasak dr. A. Lastauskait\u0117s, tokia partneryst\u0117 verslui u\u017etikrina tyrim\u0173 duomenimis gr\u012fstus\u00a0 sprendimus, kuriems \u012fprastai prireikt\u0173 atskiros tyrim\u0173 komandos.<\/p>\n

\u201eTai galimyb\u0117 gauti moksli\u0161kai pagr\u012fstus atsakymus, kurie padeda ne sp\u0117lioti, o u\u017etikrintai planuoti ateit\u012f<\/strong> \u2013 tiek kuriant efektyvi\u0105 komunikacij\u0105, tiek priimant strateginius sprendimus\u201c, \u2013 reziumuoja dr. A. Lastauskait\u0117.<\/p>\n

Kauno kolegijos Verslo fakultetas kvie\u010dia \u012fmones pasitelkti mokslo potencial\u0105 ir kartu ie\u0161koti efektyviausi\u0173 sprendim\u0173. Fakulteto komanda yra pasirengusi suteikti profesionali\u0105 pagalb\u0105 sprend\u017eiant nauj\u0173 produkt\u0173 ar paslaug\u0173 diegimo i\u0161\u0161\u016bkius bei pasi\u016blyti inovatyvius sprendimus verslui stiprinti. Susidom\u0117jusius kvie\u010diame kreiptis \u012f tyr\u0117jus el. pa\u0161tu: ideapoint@kaunokolegija.lt<\/a><\/i><\/p>\n<\/div>\n

Straipsnis publikuotas \u201eVerslo \u017einiose<\/a>\u201c<\/em><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulin\u0117s duomen\u0173 analitikos bendrov\u0117s \u201eGWI\u201c 2025 m. ataskaitos duomenimis, vidutinis vartotojas socialiniuose tinkluose kasdien praleid\u017eia apie 2 valandas ir 38 minutes. Per \u0161\u012f laik\u0105 m\u016bs\u0173 smegenys apdoroja mil\u017eini\u0161k\u0105 informacijos sraut\u0105, ta\u010diau d\u0117mesio koncentracija spar\u010diai ma\u017e\u0117ja. Tyrimai rodo, kad \u201eZ kartos\u201c atstov\u0173 d\u0117mes\u012f reklama turi patraukti vos per 1,3 sekund\u0117s \u2013 kitu atveju turinys tiesiog praleid\u017eiamas. […]<\/p>\n","protected":false},"author":8,"featured_media":28312,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[51,59,208,209],"class_list":["post-28310","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","tag-komunikacija","tag-marketingas","tag-neuromarketingas","tag-neuromarketingo-laboratorija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28310","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/8"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28310"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28310\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28316,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28310\/revisions\/28316"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28312"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28310"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28310"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/vf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28310"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}