{"id":3538,"date":"2019-02-20T08:56:31","date_gmt":"2019-02-20T06:56:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/?p=3538"},"modified":"2019-03-07T09:23:42","modified_gmt":"2019-03-07T07:23:42","slug":"sveikiname-dr-vytaute-juodiene-sekmingai-apgynusia-daktaro-disertacija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/sveikiname-dr-vytaute-juodiene-sekmingai-apgynusia-daktaro-disertacija\/","title":{"rendered":"Sveikiname dr. Vytaut\u0119 Juodien\u0119, s\u0117kmingai apgynusi\u0105 daktaro disertacij\u0105"},"content":{"rendered":"

Kauno kolegijos bendruomen\u0117 sveikina Technologij\u0173 fakulteto Aplinkos in\u017einerijos katedros d\u0117stytoj\u0105 Vytaut\u0119 Juodien\u0119, s\u0117kmingai apsigynusi\u0105 med\u017eiag\u0173 in\u017einerijos mokslo krypties disertacij\u0105 bei \u012fgijus mokslo daktaro laipsn\u012f.<\/p>\n

Vytaut\u0117 Juodkien\u0117 disertacij\u0105 apgyn\u0117 2018 met\u0173 lapkri\u010dio 19 dien\u0105 Aleksandro Stulginskio universiteto centrini\u0173 r\u016bm\u0173 pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117je. Darbo tema \u2013 \u201eHiperspektrinio skenavimo galimyb\u0117s med\u017ei\u0173 charakteristikoms \u012fvertinti\u201c. Mokslinis konsultantas \u2013 prof. dr. Gintautas Mozgeris.<\/p>\n

\u017dem\u0117s \u016bkio moksl\u0173 srities, Mi\u0161kotyros mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryb\u0105 sudar\u0117: pirmininkas prof. dr. Algirdas Augustaitis (Aleksandro Stulginskio universitetas, \u017eem\u0117s \u016bkio mokslai, mi\u0161kotyra); prof. dr. Audrius D\u0117del\u0117 (Vytauto Did\u017eiojo universitetas, biomedicinos mokslai, ekologija ir aplinkotyra); dr. Vidas Stak\u0117nas (Lietuvos agrarini\u0173 ir mi\u0161k\u0173 moksl\u0173 centras, \u017eem\u0117s \u016bkio mokslai, mi\u0161kotyra); dr. Virgilijus Baliuckas (Lietuvos agrarini\u0173 ir mi\u0161k\u0173 moksl\u0173 centras, \u017eem\u0117s \u016bkio mokslai, mi\u0161kotyra); dr. Mait Lang (Tartu universiteto observatorija, \u017eem\u0117s \u016bkio mokslai, mi\u0161kotyra).<\/p>\n

Darbo anotacija:<\/em><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Nuotolini\u0173 tyrim\u0173 taikym\u0173 mi\u0161kininkyst\u0117je siekis \u2013 surinkti duomenis grei\u010diau ir pigiau nei ant\u017eeminiais metodais bei nustatyti tai, kas plika akimi nematoma. Siekiant i\u0161samiau\u00a0<\/em>\u012fvertinti\u00a0\u00a0<\/em>dominan\u010di\u0173 objekt\u0173 savybes, pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais vystoma nauja nuotolini\u0173 tyrim\u0173 \u0161aka \u2013 hiperspektrinis skenavimas. Hiperspektrini\u0173\u00a0<\/em>jutikli\u0173 spartus tobul\u0117jimas ir specializuot\u0173 hiperspektrini\u0173 vaizd\u0173 apdorojimo algoritm\u0173 atsiradimas laikomi vienu i\u0161 reik\u0161mingiausi\u0173 prover\u017ei\u0173, pastaruoju metu \u012fvykusi\u0173 nuotolini\u0173 tyrim\u0173 srityje. \u0160iame disertaciniame darbe pristatomi tyrimai apie naudojam\u0105 ultralengvajame orlaivyje \u012fmontuot\u0105 kadro tipo hiperspektrini\u0173 jutikli\u0173 sistem\u0105. Tai yra vienas pirm\u0173j\u0173 tokio pob\u016bd\u017eio darb\u0173 Lietuvoje. Disertacijos tikslas \u2013 \u012fvertinti \u012fvairi\u0173 med\u017ei\u0173 charakteristik\u0173 nustatymo galimybes naudojant hiperspektrin\u012f skenavim\u0105 ir pasi\u016blyti metodus \u0161iai technologijai pritaikyti praktikoje. Pirm\u0105 kart\u0105 darbe\u00a0<\/em>i\u0161nagrin\u0117tos kadro tipo hiperspektrini\u0173 vaizd\u0173 pirminio ir fotogrametrinio apdorojimo ir informacijos gavimo problemos, pasi\u016blyti sprendimai, kurie yra gana original\u016bs pana\u0161i\u0173 tyrim\u0173 kontekste. Tyrim\u0173 rezultatai \u012frodo, kad naudojant kadro tipo i\u0161 ultra-lengvojo tipo pilotuojamo orlaivio gautus hiperspektrinius aerovaizdus galima pagaminti ortofotoplanus, savo geometriniu tikslumu atitinkan\u010dius reikalavimus, kurie yra keliami sudarant Lietuvos mi\u0161k\u0173 inventorizacijose naudojamus ortofotoplanus. Disertaciniame darbe toliau yra i\u0161vystyti hiperspektrinio skenavimo naudojimo paprastosios pu\u0161ies genetinei kilmei nustatyti tyrimai, perkeliant juos i\u0161 laboratorijos \u012f pilnos apimties nuotolini\u0173 tyrim\u0173 projekto lygmen\u012f. Nustatyta, kad paprastosios pu\u0161ies populiacijas pagal s\u0117jinuk\u0173 spektrinius duomenis galima patikimai (85,2 proc.) i\u0161skirti. Geriausiai tarpusavyje atsiskiria geografi\u0161kai labiausiai nutolusios Ispanijos ir Suomijos populiacijos. Pademonstruotas gana s\u0117kmingas lapuo\u010di\u0173 med\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161skyrimas, kuris naudojant kitus nuotolini\u0173 tyrim\u0173 sprendimus b\u016bt\u0173 labai sud\u0117tingas. Disertaciniame darbe pateikti pasi\u016blymai, susij\u0119 su \u017eeldyn\u0173 inventorizacij\u0173 ir j\u0173 steb\u0117senos tobulinimu ar mi\u0161ko med\u017ei\u0173 genetin\u0117s kilm\u0117s nustatymu taikant hiperspektrin\u012f skenavim\u0105 i\u0161 orlaivi\u0173.<\/em><\/i><\/p>\n

Su disertacija galima susipa\u017einti Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo ir Lietuvos agrarini\u0173 ir mi\u0161k\u0173 moksl\u0173 centro bibliotekose.<\/p>\n

Linkime s\u0117km\u0117s pl\u0117tojant mokslo veikl\u0105!<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kauno kolegijos bendruomen\u0117 sveikina Technologij\u0173 fakulteto Aplinkos in\u017einerijos katedros d\u0117stytoj\u0105 Vytaut\u0119 Juodien\u0119, s\u0117kmingai apsigynusi\u0105 med\u017eiag\u0173 in\u017einerijos mokslo krypties disertacij\u0105 bei \u012fgijus mokslo daktaro laipsn\u012f. Vytaut\u0117 Juodkien\u0117 disertacij\u0105 apgyn\u0117 2018 met\u0173 lapkri\u010dio 19 dien\u0105 Aleksandro Stulginskio universiteto centrini\u0173 r\u016bm\u0173 pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0117je. Darbo tema \u2013 \u201eHiperspektrinio skenavimo galimyb\u0117s med\u017ei\u0173 charakteristikoms \u012fvertinti\u201c. Mokslinis konsultantas \u2013 prof. dr. Gintautas […]<\/p>\n","protected":false},"author":11,"featured_media":2970,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3538","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3538","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/11"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3538"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3538\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3561,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3538\/revisions\/3561"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2970"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3538"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3538"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3538"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}