{"id":36961,"date":"2025-12-02T12:54:32","date_gmt":"2025-12-02T10:54:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/?p=36961"},"modified":"2025-12-02T12:54:32","modified_gmt":"2025-12-02T10:54:32","slug":"ziniasklaidoje-tarptautines-konferencijos-adles-2025-atstovu-izvalgos-apie-pazangius-skaitmeninius-sprendimus-sujungiant-moksla-mena-ir-praktine-veikla","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/ziniasklaidoje-tarptautines-konferencijos-adles-2025-atstovu-izvalgos-apie-pazangius-skaitmeninius-sprendimus-sujungiant-moksla-mena-ir-praktine-veikla\/","title":{"rendered":"\u017diniasklaidoje: tarptautin\u0117s konferencijos \u201eADLES 2025\u201c atstov\u0173 \u012f\u017evalgos apie pa\u017eangius skaitmeninius sprendimus sujungiant moksl\u0105, men\u0105 ir praktin\u0119 veikl\u0105"},"content":{"rendered":"
Skaitmenin\u0117s priemon\u0117s suteikia galimyb\u0119 keistis \u017einiomis, vystyti bendradarbiavimo projektus, dalytis rezultatais ne tik lokaliu, bet ir tarptautiniu mastu ir, pasiekiant platesn\u0119 auditorij\u0105, skatinti \u012ftraukt\u012f. Kauno kolegijos Men\u0173 ir ugdymo fakulteto, kartu su Europos universitet\u0173 aljansu UNINOVIS<\/a><\/strong>, organizuojama tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija ADLES Powered by UNINOVIS 2025<\/a><\/strong>. Menas, dizainas, kalbos, ugdymas ir socialinis darbas: teorijos ir praktikos inovacijos (ADLES 2025), vyksianti gruod\u017eio 11\u201312 d., atliepia skaitmenizacijos svarb\u0105. \u0160iemet subursianti akademikus, d\u0117stytojus, tyr\u0117jus, praktikus, verslo atstovus, menininkus i\u0161 skirting\u0173 u\u017esienio \u0161ali\u0173, ADLES 2025 taps tarpdisciplinine akademine platforma pristatyti inovatyvias praktikas, aptarti tarpsektorinius i\u0161\u0161\u016bkius ir pl\u0117toti pa\u017eangius skaitmeninius sprendimus sujungiant moksl\u0105, men\u0105 ir praktin\u0119 veikl\u0105.<\/p>\n Daugialyp\u0117 platforma<\/strong><\/p>\n Europos universitet\u0173 aljansas UNINOVIS, kurio nar\u0117 yra Kauno kolegija, siekia stiprinti skaitmeniniu pagrindu veikian\u010dias auk\u0161tojo mokslo praktikas: mokym\u0105, mobilum\u0105, inovacijas, skaitmenines ir \u017eali\u0105sias transformacijas. \u201eCOVID-19 pandemija parod\u0117, kad skaitmenin\u0117s priemon\u0117s neatima i\u0161 \u017emoni\u0173 bendravimo ir bendradarbiavimo, bet tampa esminiu veiksniu, leid\u017eian\u010diu dirbti, mokytis, tobul\u0117ti, pl\u0117sti partnerystes ir kurti inovacijas. Prasmingai nukreipta skaitmenizacija leid\u017eia pasiekti fantasti\u0161kus rezultatus, pl\u0117toti tarpdisciplininius tyrimus ir atrasti naujas s\u0105sajas ten, kur j\u0173 anks\u010diau net neband\u0117me ie\u0161koti\u201c, \u2013 teig\u0117 Men\u0173 ir ugdymo fakulteto dekanas Albertas Juodeika. ADLES konferencija tai \u2013 ne tik tradicinis Men\u0173 ir ugdymo fakulteto renginys. Ji i\u0161augo \u012f daugialyp\u0119 akademin\u0119 platform\u0105, padedan\u010di\u0105 megzti \u012fvairias pa\u017eintis, \u012fgyvendinti naujus projektus ir mokslin\u0119 veikl\u0105.<\/p>\n \u201ePrie\u0161 kelerius metus konferencijoje dalyvav\u0119 plenarinio pos\u0117d\u017eio prane\u0161\u0117jai i\u0161 u\u017esienio \u0161iuo metu s\u0117kmingai dirba fakultete tyr\u0117jais, d\u0117sto kaip kviestiniai d\u0117stytojai, kartu su fakulteto komanda rengia projektines parai\u0161kas, organizuoja mi\u0161ri\u0105sias intensyvi\u0105sias programas (BIP) ir publikuoja mokslinius straipsnius. \u012edomu tai, kad dalis ankstesniais metais konferencijoje dalyvavusi\u0173 prane\u0161\u0117j\u0173 \u0161iandien yra tap\u0119 jos mokslinio komiteto nariais\u201c, \u2013 akcentavo dekanas.<\/p>\n \u0160i\u0173 met\u0173 programa<\/strong><\/p>\n Viena j\u0173 \u2013 dr. Marijana Prodanovi\u0107, ADLES konferencijos mokslinio komiteto pirminink\u0117, Kauno kolegijos Men\u0173 ir ugdymo fakulteto Kalb\u0173 centro docent\u0117. Dr. M. Prodanovi\u0107 pa\u017eymi, kad konferencijoje siekiama pristatyti naujausius tyrimus, novatori\u0161kus atradimus ir rezultatus i\u0161 \u012fvairi\u0173 veiklos sri\u010di\u0173, tod\u0117l dalytis \u017einiomis kvie\u010diami \u017eym\u016bs skirting\u0173 sri\u010di\u0173 profesionalai, tarptautiniu mastu pripa\u017einti mokslo darbuotojai. \u201eKai kurie i\u0161 j\u0173 atstovauja institucijoms, kurios yra m\u016bs\u0173 fakulteto ilgalaikiai partneriai, kai kurie \u2013 Europos universitet\u0173 aljanso UNINOVIS nari\u0173 atstovai. J\u0173 po\u017ei\u016briai, nuomon\u0117s, \u012f\u017evalgos grind\u017eiamos tarptauti\u0161kumo, kalb\u0173, socialini\u0173 moksl\u0173 ir men\u0173 perspektyvomis, skatins dialog\u0105 ir \u012fkv\u0117ps naujas id\u0117jas\u201c, \u2013 akcentavo dr. M. Prodanovi\u0107. Plenariniame pos\u0117dyje prane\u0161imus skaitys: dr. Mar\u00eda Bobadilla-P\u00e9rez (Korunos universitetas, Ispanija), dr. Jakub D\u0105browski (Var\u0161uvos dail\u0117s akademija, Lenkija), Eveke de Louw (Hagos taikom\u0173j\u0173 moksl\u0173 universitetas, Nyderlandai) ir dr. Anna Merry (Frederiko universitetas, Kipras). Men\u0173 ir ugdymo fakulteto prodekan\u0117 mokslui ir menui dr. Justina Petrulionyt\u0117-Sabonien\u0117 papildo, jog po plenarinio pos\u0117d\u017eio konferencijos dalyviai prane\u0161im\u0173 klausytis gal\u0117s temin\u0117se sekcijose, kuriose juos pristatys apie pus\u0117 \u0161imto tyr\u0117j\u0173 i\u0161 Lietuvos ir u\u017esienio \u0161ali\u0173.<\/p>\n Tarptauti\u0161kumas namuose<\/strong><\/p>\n Pagrindin\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 konferencijos temin\u0117 linija \u2013 skaitmenizacija, kuri d\u0117l savo globalaus masto yra neatsiejama nuo internacionalizacijos. Savo \u012f\u017evalgomis \u0161ia tema dalysis Nyderland\u0173 mokslinink\u0117 ir praktik\u0117 Eveke de Louw, turinti daugiau nei 20 met\u0173 patirties kuriant ir tyrin\u0117jant tarptautines studij\u0173 programas. \u201eTarptauti\u0161kumas auk\u0161tajame moksle neretai apgaubtas klaiding\u0173 \u012fsitikinim\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, kad jis priklauso vien nuo tarptautini\u0173 student\u0173 skai\u010diaus. Kartais jis yra siejamas tik su u\u017esienio kalba d\u0117stomais dalykais\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo mokslinink\u0117. \u0160iuo metu E. de Louw fokusuojasi \u012f tarptauti\u0161kumo namuose tem\u0105. Hagos taikom\u0173j\u0173 moksl\u0173 universitete suburta tarptauti\u0161kum\u0105 namuose tyrin\u0117janti mokslinink\u0173 grup\u0117. Jai vadovauja dr. Jos Beelenas, kuris yra visuotinai pripa\u017eintos s\u0105vokos \u201etarptauti\u0161kumas namuose\u201c bendraautorius. Pasak mokslinink\u0117s, daugelis auk\u0161tojo mokslo institucij\u0173 susiduria su sunkumais \u012fgyvendindamos tarptauti\u0161kum\u0105 namuose. E. de Louw pa\u017eymi, kad norint s\u0117kmingai j\u012f \u012fgyvendinti, reik\u0117t\u0173 u\u017etikrinti, kad tarptauti\u0161kumas namuose b\u016bt\u0173 pritaikomas prie konkre\u010dios mokslo srities ir prakti\u0161kai \u012fgyvendinamas per realiai su jos tikslais susijusias mokymo veiklas. Mokslinink\u0117 yra suk\u016brusi tarptauti\u0161kumo namuose \u017eem\u0117lapio k\u016brimo \u012frank\u012f, kuris gali b\u016bti naudojamas siekiant i\u0161siai\u0161kinti, kas yra tarptauti\u0161kumas namuose, ir, svarbiausia, kokie gal\u0117t\u0173 b\u016bti jo tikslai. E. de Louw \u012fsitikinusi, kad tarptauti\u0161kumas namuose gali b\u016bti transformuojanti mokymosi patirtis studentams. Ta\u010diau jis naudingas ne tik jiems. D\u0117stytojams \u2013 taip pat. \u201eAkademini\u0173 bendruomeni\u0173 k\u016brimas per\u017eengiant disciplin\u0173 bei nacionalines ribas gali pad\u0117ti \u012fgyti gilesnio mokymosi patirties. Norint u\u017etikrinti, kad tarptauti\u0161kumo namuose veiklos u\u017eimt\u0173 ai\u0161ki\u0105 ir tvirt\u0105 pozicij\u0105 b\u016btina institucin\u0117 vizija ir strategija bei novatori\u0161kos mokymosi aplinkos studentams suk\u016brimas\u201c, \u2013 akcentavo E. de Louw.<\/p>\n <\/p>\n Visi\u0161kai laisv\u0173 visuomeni\u0173 n\u0117ra<\/strong><\/p>\n Plenarinio pos\u0117d\u017eio prane\u0161\u0117jai dalysis savo tyrim\u0173 rezultatais, skatindami \u012fvairi\u0173 disciplin\u0173 dialog\u0105, kadangi konferencijos stiprioji pus\u0117 \u2013 jos tarpdisciplini\u0161kumas. Prane\u0161im\u0105, kuriame bus lyginama kult\u016bros cenz\u016bros situacija Lenkijoje po 1989 m. ir dabartin\u0117 pad\u0117tis Lietuvoje, kult\u016bros atstovams vieningai siekiant vertybin\u0117s valstyb\u0117s, skaitys dr. Jakub D\u0105browski i\u0161 Var\u0161uvos dail\u0117s akademijos. Mokslininko nuomone, visi\u0161kai laisv\u0173 visuomeni\u0173 n\u0117ra. \u201eNet demokratin\u0117se valstyb\u0117se vis dar egzistuoja represinis valstyb\u0117s aparatas \u2013 policija, prokurat\u016bra, teismai, bet svarbiausia, kad visuomen\u0117s visada yra \u012fpainiotos \u012f \u012fvairius galios santyki\u0173 tinklus. Rinkos ir finansinis spaudimas, baim\u0117 prarasti darb\u0105, socialin\u0117s normos, religija, patriarchatas, heteronormatyvumas, \u0161eimos, moteri\u0161kumo ir vyri\u0161kumo sampratos, estetikos tradicijos ir daugelis kit\u0173 kult\u016brini\u0173 veiksni\u0173, da\u017enai nes\u0105moningai, formuoja m\u016bs\u0173 m\u0105stym\u0105 ir elges\u012f. Menininkai ir mokslininkai taip pat patiria spaudim\u0105: jie prisitaiko prie \u012fvairi\u0173 \u012ftak\u0173, tendencij\u0173, o savicenz\u016bra teb\u0117ra pla\u010diai paplitusi. Vienintelis dalykas, kur\u012f galime padaryti \u2013 ir liberalios demokratijos iki \u0161iol sudar\u0117 tam s\u0105lygas \u2013 i\u0161likti budriais ir demaskuoti \u0161ias, da\u017enai nematomas, galios ir priespaudos sistemas\u201c, \u2013 akcentavo mokslininkas.<\/p>\n Menas gali b\u016bti veiksminga politin\u0117s ir socialin\u0117s kritikos priemon\u0117, bet, kaip pa\u017eymi J. D\u0105browski, problema lieka jo veiksmingumas. \u201eMeno pasiekiamumas yra ribotas. Tai kyla i\u0161 menui b\u016bdingo eliti\u0161kumo. \u0160iandienos auditorijai reikia ne tik ekonominio, bet ir kult\u016brinio, socialinio kapitalo, kad gal\u0117t\u0173 visapusi\u0161kai dalyvauti auk\u0161tojoje kult\u016broje. Negalima paneigti ir to, kad \u0161iuolaikinis menas \u012fsitraukia \u012f \u012fvairias galios ir dominavimo sistemas \u2013 ne tik per finansines, institucines ar asmenines priklausomybes\u201c, \u2013 nuomone dalijosi mokslininkas. Tod\u0117l kyla klausimas: koki\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 reikia menininkui, kad jis geb\u0117t\u0173 atsakingai ir k\u016brybi\u0161kai naviguoti tarp teis\u0117s, politikos ir meno etikos? \u201e\u0160is klausimas yra puikus pavyzdys, kaip \u012fvairios galios sistemos nes\u0105moningai veikia m\u016bs\u0173 protus. Tokios s\u0105vokos kaip \u201enavigacija\u201c, \u201eatsakomyb\u0117\u201c ir \u201ek\u016brybi\u0161kumas\u201c n\u0117ra neutralios. Jos \u2013 giliai politin\u0117s ir linkusios nukreipti mus link visuotini\u0173 vertybi\u0173 ir konsensuso utopij\u0173. Terminas \u201enavigacija\u201c rei\u0161kia savo veiksm\u0173 apskai\u010diavim\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f galimas represijas, apibr\u0117\u017eimas \u201eatsakomyb\u0117\u201c \u2013 vartojamas energijai, mai\u0161tui ir asmenini\u0173 poreiki\u0173 i\u0161rai\u0161kai nuraminti, terminas \u201ek\u016brybi\u0161kumas\u201c \u2013 menin\u012f darb\u0105 \u012ftvirtina modernistin\u0117s estetikos tradicijoje, o tai, savo ruo\u017etu, leid\u017eia \u201enepatogius\u201c k\u016brinius diskredituoti kaip \u201ene men\u0105\u201c ir laikyti juos bever\u010diais. \u0160is, atrodyt\u0173, nekaltas klausimas puikiai iliustruoja, kaip cenz\u016bra ir savicenz\u016bra veikia net demokratin\u0117se visuomen\u0117se\u201c, \u2013 d\u0117mes\u012f atkreipia mokslininkas. Atsigr\u0119\u017edamas \u012f situacij\u0105 Lietuvoje, J. D\u0105browski sako: \u201eValstyb\u0117s pagrindas \u2013 teisin\u0117 sistema, nepriklausoma \u017einiasklaida, kult\u016brin\u0117 autonomija, aktyvus pilietin\u0117s visuomen\u0117s vaidmuo \u2013 n\u0117ra garantuoti am\u017eiams. Juos galima lengvai prarasti, o praradus \u2013 susigr\u0105\u017einti gali b\u016bti nepaprastai sunku. D\u0117l Lietuvos kult\u016bros ministerijos kil\u0119s konfliktas rodo \u2013 lietuviai supranta \u0161ias gr\u0117smes ir \u017eino kaip mobilizuotis, kad joms pasiprie\u0161int\u0173. Gerbiu j\u016bs\u0173 pastangas ir laikau u\u017e jus kum\u0161\u010dius!\u201c.<\/p>\n Laukia \u012fdomi ateitis<\/strong><\/p>\n Konferencija ADLES ir ateityje i\u0161liks akademine platforma naujov\u0117ms ir j\u0173 praktiniams sprendimams aptarti. \u201eAt\u0117jusi DI era kuria ir kurs naujas temas ir j\u0173 adaptacijas praktikoje. Labai svarbiu aspektu i\u0161liks \u017emogaus ir technologijomis paremto pasaulio s\u0105veika, produktyvumas ir motyvacija. Nenugin\u010dijamu aspektu visada liks pamatini\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173 transformacija technologiniame sraute, ateities ugdymas ir socialin\u0117s paslaugos, DI sukurto meno ir mokslo pripa\u017einimas, skaitmenin\u0117s etikos ir skaitmenin\u0117s tapatyb\u0117s klausimai. M\u016bs\u0173 vis\u0173 laukia \u012fdomi ateitis ir ji tikrai nebus ma\u017eiau skaitmenin\u0117 nei iki \u0161iol\u201c, \u2013 savo \u012f\u017evalgomis dalijosi Men\u0173 ir ugdymo fakulteto dekanas A. Juodeika.<\/p>\n Tradici\u0161kai, konferencij\u0105 lyd\u0117s ir virtuali vaizduojamojo meno paroda, kurioje dalyvaus menininkai i\u0161 Lietuvos, Latvijos ir Turkijos, pristatydami tapybos, tekstil\u0117s, kompiuterin\u0117s grafikos, stiklo meno, skulpt\u016brinio objekto meno k\u016brinius.<\/p>\n Tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija ADLES Powered by UNINOVIS 2025<\/a>. Menas, dizainas, kalbos, ugdymas ir socialinis darbas: teorijos ir praktikos inovacijos vyks gruod\u017eio 11 d., 10 val., 407 aud., Kauno kolegijoje (Pramon\u0117s pr. 22A, Kaunas). Nor\u0117dami dalyvauti \u2013 u\u017epildykite registracijos anket\u0105<\/a>. Dalyvi\u0173 registracija \u2013 iki gruod\u017eio 10 d.<\/p>\n Straipsnis publikuotas kauno.diena.lt<\/a><\/em><\/span><\/p>\n