{"id":32613,"date":"2024-12-04T09:41:07","date_gmt":"2024-12-04T07:41:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/?p=32613"},"modified":"2024-12-04T09:41:07","modified_gmt":"2024-12-04T07:41:07","slug":"ziniasklaidoje-kalbu-centro-docentes-patarimai-norintiems-palengvinti-adaptacija-svecioje-salyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/ziniasklaidoje-kalbu-centro-docentes-patarimai-norintiems-palengvinti-adaptacija-svecioje-salyje\/","title":{"rendered":"\u017diniasklaidoje \u2013 Kalb\u0173 centro docent\u0117s patarimai norintiems palengvinti adaptacij\u0105 sve\u010dioje \u0161alyje"},"content":{"rendered":"

Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos duomenimis, 2020 m. pasaulyje buvo apie 281 mln. migrant\u0173, o tai sudaro 3,6 proc. pasaulio gyventoj\u0173. Apskritai, per pastaruosius penkis de\u0161imtme\u010dius migrant\u0173 skai\u010dius i\u0161augo: lyginant su 2020 metais, 1990 metais migrant\u0173 skai\u010dius buvo 128 mln. ma\u017eesnis, o\u00a0 1970 metais j\u0173 buvo tris kartus ma\u017eiau.<\/p>\n

Patarimais, kaip lengviau adaptuotis svetimoje \u0161alyje, \u012fveikti kalbos barjer\u0105 ir atpa\u017einti kult\u016brin\u012f \u0161ok\u0105 bei jo stadijas dalinasi Kauno kolegijos docent\u0117, angl\u0173 kalbos ir lingvistikos moksl\u0173 daktar\u0117, Serbijos angl\u0173 kalbos asociacijos prezident\u0117 dr. Marijana Prodanovi\u0107.<\/p>\n

S\u0117kmingai adaptacijai b\u016btinas atvirumas ir noras pa\u017einti<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/a>
Dr. Marijana Prodanovi\u0107<\/figcaption><\/figure>\n

D\u0117l dinami\u0161ko darbo dr. M. Prodanovi\u0107 sako neturinti galimyb\u0117s visam laikui \u012fsikurti Lietuvoje ir laik\u0105 leid\u017eia keliose skirtingose Europos valstyb\u0117se \u2013 Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ispanijoje, Lietuvoje bei kitose \u0161alyse. Ji pa\u017eymi, kad nors kelion\u0117s praturtina, praple\u010dia akirat\u012f, suteikia daug nauj\u0173 potyri\u0173, vis d\u0117lto, b\u016bnant sve\u010dioje \u0161alyje lengviau patekti \u012f situacijas, kuriose atsiranda nesusipratim\u0173 d\u0117l kalbos barjero.<\/p>\n

\u201eKalba, kuri\u0105 daugelis vartoja keliaudami, yra \u0161iandieninio pasaulio\u00a0lingua franca<\/em>\u00a0\u2013 angl\u0173 kalba. Ta\u010diau nepaisant paplitusio jos vartojimo, kult\u016briniai skirtumai kartais i\u0161lieka matomi net tada, kai vartojame angl\u0173 kalb\u0105\u201c, \u2013 sako knygos \u201eTowards Success in Communicating and Teaching Internationally. Teach and Talk Like You Walk\u201c bendraautor\u0117 dr. M. Prodanovi\u0107.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, vienose \u0161alyse \u017emon\u0117s yra \u0161iltesni, atviresni, tuo tarpu kitose, prie\u0161ingai, u\u017edaresni, laikosi didesnio fizinio atstumo, dalinasi docent\u0117. Ji pa\u017eymi, kad tai \u2013 svarbios detal\u0117s, kurias \u017einant galima palengvinti bendravim\u0105 ir i\u0161vengti nesusipratim\u0173.<\/p>\n

\u201eTaigi, mano patarimas b\u016bt\u0173 susipa\u017einti su pagrindiniais \u0161alies, \u012f kuri\u0105 ruo\u0161iat\u0117s keliauti, kult\u016briniais niuansais. Nepamir\u0161kite k\u016bno kalbos, spalv\u0173 reik\u0161mi\u0173, svarbi\u0173 dat\u0173, \u0161ven\u010di\u0173, mitybos \u012fpro\u010di\u0173, po\u017ei\u016brio \u012f laik\u0105 ir kit\u0173 detali\u0173. Nors tai atrodo kaip smulkmenos, j\u0173 daroma \u012ftaka bendravimui gali b\u016bti reik\u0161mingesn\u0117 nei vartojamos kalbos tikslumas\u201c, \u2013 pataria angl\u0173 kalbos ir lingvistikos moksl\u0173 daktar\u0117.<\/p>\n

Dr. M. Prodanovi\u0107 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kalba ir protas yra tarpusavyje susij\u0119 ir \u0161i\u0173 ry\u0161i\u0173 i\u0161vengti ne\u012fmanoma: \u201eTai, ko buvome i\u0161mokyti, su kuo susid\u016br\u0117me per daugel\u012f met\u0173 \u2013 visa tai atsispind\u0117s m\u016bs\u0173 bendravimo modeliuose ir nesvarbu vartojame gimt\u0105j\u0105 ar u\u017esienio kalb\u0105.\u201c<\/p>\n

Ji pa\u017eymi, kad \u017emon\u0117s neretai turi l\u016bkest\u012f, jog kiti juos i\u0161kart supras, ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tarp pa\u0161nekov\u0173 gali b\u016bti daugyb\u0117 skirtum\u0173, d\u0117l kuri\u0173 ir kyla nesusikalb\u0117jim\u0173. Tod\u0117l, pasak dr. M. Prodanovi\u0107, pirmiausia bendraujant svarbu prisiminti, kad pa\u0161nekovo patirtis, gyvenimo b\u016bdas, l\u016bkes\u010diai ir kt. gali b\u016bti kitokie nei m\u016bs\u0173.<\/p>\n

\u201eTurime b\u016bti pasireng\u0119 steb\u0117ti, tyrin\u0117ti ir priimti tai, kas skirtinga. Tarpkult\u016brinis bendravimas bus s\u0117kmingas, jei b\u016bsime atviri ir pasiruo\u0161\u0119 priimti kit\u0105 kult\u016br\u0105, jos ypatybes. Kaip sakoma patarl\u0117je: \u201eJei esi Romoje, elkis kaip rom\u0117nas\u201c, \u2013 dalinasi daugiau nei 50 mokslini\u0173 straipsni\u0173, 2 monografij\u0173 ir 4 vadov\u0117li\u0173 autor\u0117.<\/p>\n

Kult\u016brin\u012f \u0161ok\u0105 \u012fveikti pavyksta ne visiems<\/strong><\/p>\n

Atvykus \u012f kit\u0105 \u0161al\u012f, net ir pasidom\u0117jus apie kit\u0105 kult\u016br\u0105, gali tekti patirti kult\u016brin\u012f \u0161ok\u0105. Kai kuriais atvejais j\u012f i\u0161provokuoti gali net smulkmenos, tokios kaip nereik\u0161mingos fraz\u0117s, ne\u012fprasta apranga, makia\u017eas, kalbos ypatyb\u0117s, pavyzd\u017eiui, intonacija. Dr. M. Prodanovi\u0107 atskleid\u017eia, kad yra i\u0161skiriamos keturios kult\u016brinio \u0161oko stadijos: euforijos arba medaus m\u0117nesio, nusivylimo, prisitaikymo ir pri\u0117mimo.<\/p>\n

\u201eKaskart, kai pamatome ka\u017ek\u0105 kitokio \u2013 nesvarbu, teigiamo ar neigiamo, galime pasijusti suglum\u0119, pasimet\u0119 ir ne\u017einoti, kaip elgtis. B\u016btent taip nutinka, kai i\u0161tinka kult\u016brinis \u0161okas \u2013 mus supa ka\u017ekas naujo, charakterizuojan\u010dio kitoki\u0105 kult\u016br\u0105. Manoma, kad naujov\u0117s paprastai mus pripildo d\u017eiaugsmo, noro tyrin\u0117ti, pasinerti \u012f jas, ta\u010diau pirmoji \u2013 euforijos \u2013 stadija paprastai trunka neilgai\u201c, \u2013 sako Kauno kolegijos docent\u0117.<\/p>\n

Ji pa\u017eymi, kad neilgai trukus euforija gali peraugti \u012f skirtum\u0173 suvokim\u0105 \u2013 \u017emon\u0117s ima ilg\u0117tis nam\u0173, prisimena visk\u0105, kas b\u016bdinga kult\u016brinei aplinkai, i\u0161 kurios jie yra kil\u0119. Tai \u2013 antroji kult\u016brinio \u0161oko stadija.<\/p>\n

\u201eAr likti sve\u010dioje \u0161alyje, ar gr\u012f\u017eti yra gana individualu. Atviri naujai patir\u010diai ir pasiruo\u0161\u0119 priimti \u012fvairov\u0119 \u017emon\u0117s da\u017enai lieka ir pradeda tyrin\u0117ti kit\u0105 kult\u016br\u0105, pama\u017eu integruojasi. Kai kurie i\u0161 j\u0173 gali netgi visi\u0161kai asimiliuotis \u2013 perimti naujos kult\u016bros ypatybes\u201c, \u2013 dalinasi dr. M. Prodanovi\u0107.<\/p>\n

Kita vertimus, pa\u017eymi ji, daugelis \u017emoni\u0173 taip ir lieka \u201e\u012fstrig\u0119\u201c kult\u016briniame \u0161oke \u2013 jie lieka u\u017esisklend\u0119 savyje, savo \u012fpro\u010diuose, renkasi atsiskyrim\u0105 arba marginalizacij\u0105 t. y. ie\u0161ko pana\u0161i\u0173 \u012f save ir leid\u017eia laik\u0105 tik su jais.<\/p>\n

Pasak dr. M. Prodanovi\u0107, nors angl\u0173 kalba, d\u0117l savo paplitusio vartojimo, gali palengvinti bendravim\u0105, ta\u010diau siekiant s\u0117kmingai adaptuotis vietin\u0117s kalbos mok\u0117jimas visada pad\u0117s suma\u017einti atskirties jausm\u0105, leis geriau suprasti vietinius bei u\u017emegzti ry\u0161ius su jais.<\/p>\n

\u201eAtrodo, kad migracija tapo tokia \u012fprasta, jog net nebekreipiame \u012f j\u0105 d\u0117mesio. \u017dmon\u0117s nuolat keliauja \u012f u\u017esien\u012f verslo, mokslo, profesinio tobul\u0117jimo tikslais arba siekdami pa\u017einti naujas vietas, tradicijas, atsipalaiduoti. Kad ir kokia b\u016bt\u0173 prie\u017eastis, bendravimas yra nei\u0161vengiama bet kokios migracijas dalis. Nors nauja kalba, su kuria iki \u0161iol n\u0117ra tek\u0119 susidurti, gali kelti diskomfort\u0105, ta\u010diau b\u016btina j\u0105 kuo da\u017eniau vartoti. Pamatysite, rezultatai nud\u017eiugins\u201c, \u2013 nebijoti vartoti nauj\u0105 kalb\u0105 dr\u0105sina dr. M. Prodanovi\u0107.<\/p>\n

Straipsnis publikuotas\u00a0lrytas.lt<\/a><\/em><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarptautin\u0117s migracijos organizacijos duomenimis, 2020 m. pasaulyje buvo apie 281 mln. migrant\u0173, o tai sudaro 3,6 proc. pasaulio gyventoj\u0173. Apskritai, per pastaruosius penkis de\u0161imtme\u010dius migrant\u0173 skai\u010dius i\u0161augo: lyginant su 2020 metais, 1990 metais migrant\u0173 skai\u010dius buvo 128 mln. ma\u017eesnis, o\u00a0 1970 metais j\u0173 buvo tris kartus ma\u017eiau. Patarimais, kaip lengviau adaptuotis svetimoje \u0161alyje, \u012fveikti kalbos […]<\/p>\n","protected":false},"author":36,"featured_media":32614,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-32613","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32613","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/36"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32613"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32613\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32616,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32613\/revisions\/32616"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32614"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32613"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32613"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32613"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}