{"id":8189,"date":"2021-07-14T10:34:43","date_gmt":"2021-07-14T07:34:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/mf\/?p=8189"},"modified":"2021-07-14T10:34:43","modified_gmt":"2021-07-14T07:34:43","slug":"fizinis-aktyvumas-specialiste-ivardijo-kiek-reikia-judeti-kasdien","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/fizinis-aktyvumas-specialiste-ivardijo-kiek-reikia-judeti-kasdien\/","title":{"rendered":"Fizinis aktyvumas: specialist\u0117 \u012fvardijo, kiek reikia jud\u0117ti kasdien"},"content":{"rendered":"

Skirtingos aktyvaus laisvalaikio praleidimo formos \u017emoni\u0173 organizmui teikia neabejotin\u0105 naud\u0105, ta\u010diau aktyviai laik\u0105 leid\u017eia ne visi. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kineziterapijos studij\u0173 programos lektor\u0117 Laura \u017dlibinait\u0117 dalijasi patarimais kaip \u012ftraukti daugiau fizinio aktyvumo \u012f savo rutin\u0105 ir kaip i\u0161vengti traum\u0173.<\/p>\n

\"\"Vardija per menko jud\u0117jimo pasekmes<\/strong><\/p>\n

Specialist\u0117 pastebi, kad net ir pasibaigus karantino laikotarpiui, dalis \u017emoni\u0173 vis dar vengia reguliariai mank\u0161tintis. \u201ePer menko fizinio aktyvumo poveik\u012f pajau\u010dia visi, ta\u010diau ne visi supranta pasekmes \u2013 d\u0117l ma\u017eo fizinio aktyvumo grei\u010diau pavargstame, esame labiau apting\u0119, apsn\u016bd\u0119, prastos nuotaikos, suma\u017e\u0117ja raumen\u0173 j\u0117ga ir i\u0161tverm\u0117, prast\u0117ja \u0161irdies, kraujagysli\u0173 bei kv\u0117pavimo sistem\u0173 funkcijos. D\u016bstame net tada, jeigu reikia u\u017elipti laiptais \u012f tre\u010di\u0105 ar ketvirt\u0105 auk\u0161t\u0105, ar kai vaikai papra\u0161o kartu pa\u017eaisti, pab\u0117gioti. Tod\u0117l toki\u0173 veikl\u0173 ir toliau vengiame.<\/p>\n

D\u0117l \u0161ios prie\u017easties u\u017esisuka mechanizmas, kai d\u0117l fizinio neaktyvumo gali i\u0161sivystyti tokios l\u0117tin\u0117s ligos kaip: cukrinis diabetas, auk\u0161tas kraujo spaudimas, kai kuri\u0173 form\u0173 v\u0117\u017eys, nutukimas. Nepakankamas fizinis aktyvumas taip pat yra siejamas ir su hormon\u0173 veiklos sutrikimais, imunin\u0117s sistemos silpn\u0117jimu. Taigi prie\u017eas\u010di\u0173 b\u016bti fizi\u0161kai aktyviems yra labai daug\u201c, \u2013 sako specialist\u0117.<\/p>\n

Siekiant i\u0161vengti traum\u0173, b\u016btina atlikti ap\u0161ilim\u0105<\/strong><\/p>\n

Anot d\u0117stytojos, kiekvienas \u017emogus, pasiry\u017e\u0119s u\u017esiimti aktyvesne fizine veikla nei iki \u0161iol, tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f veiklos sud\u0117tingum\u0105 \u2013 svarbu nepersistengti. \u201eNerekomenduojama po pertraukos prad\u0117ti sportuoti intensyviai. Viskas privalo vykti palaipsniui \u2013 organizmo sistemos turi priprasti prie fizinio kr\u016bvio ir tik tada galima galvoti apie didesn\u012f veiklos intensyvum\u0105. Taip pat svarbu neu\u017esibr\u0117\u017eti nepasiekiam\u0173 tiksl\u0173. Daugelis toki\u0173 \u017emoni\u0173, staigiai prad\u0117jusi\u0173 treniruotis, stengiasi padaryti pa\u017eang\u0105, pavyzd\u017eiui, suma\u017einti k\u016bno svor\u012f ar \u201eparuo\u0161ti\u201c k\u016bn\u0105 vasarai. Trumpuoju laikotarpiu jie gali pamatyti rezultatus, ta\u010diau ilgainiui dauguma toki\u0173 asmen\u0173 \u201eperdega\u201c, pervargsta, i\u0161senka ar net patiria griau\u010di\u0173-raumen\u0173 sistemos traumas. Tai yra rezultatas, kai pasirinktos treniruot\u0117s yra per daug agresyvios, nesubalansuotos, neapskai\u010diuotos\u201c, \u2013 sako kineziterapeut\u0117.<\/p>\n

Siekiant i\u0161laikyti ger\u0105 fizin\u0119 form\u0105 ir nepatirti traum\u0173 sportuojant, svarbu \u012fvertinti savo galimybes ir atkreipti d\u0117mes\u012f ir organizmo siun\u010diamus \u017eenklus. \u201eReikalinga atsakingai pasirinkti treniruotes ir \u012fvertinti savo fizin\u012f pasirengim\u0105, o geriausia b\u016bt\u0173 konsultuotis su specialistais. Jeigu po treniruot\u0117s jau\u010diat\u0117s i\u0161sek\u0119, nebeturite j\u0117g\u0173 kitos dienos veikloms, jums silpna, nesinori net valgyti \u2013 tai \u017eenklas, kad fizinis kr\u016bvis buvo per daug intensyvus.<\/p>\n

Save reikia steb\u0117ti, nes k\u016bnas siun\u010dia \u017eenklus \u2013 gali b\u016bti per da\u017enas \u0161irdies plakimas, o jau\u010diamas skausmas ar diskomfortas kr\u016btin\u0117je n\u0117ra geras \u017eenklas. Pajutus tokius simptomus, fizin\u012f kr\u016bv\u012f nedelsiant reik\u0117t\u0173 nutraukti. Taip pat rekomenduojama treniruot\u0117s metu sekti savo \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f, tai daryti padeda \u012fvair\u016bs elektroniniai prietaisai, pavyzd\u017eiui, i\u0161manieji laikrod\u017eiai\u201c, \u2013 pataria L. \u017dlibinait\u0117.<\/p>\n

Prie\u0161 kiekvien\u0105 aktyvi\u0105 veikl\u0105 patariama atlikti tinkam\u0105 ap\u0161ilim\u0105, kadangi b\u016btent tai gali suma\u017einti rizik\u0105 patirti tam tikr\u0105 traum\u0105. \u201eTraum\u0173 i\u0161vengti \u012fmanoma ne visada, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad, norint suma\u017einti rizik\u0105, reikia neting\u0117ti skirti laiko ap\u0161ilimui prie\u0161 atliekant fizin\u0119 veikl\u0105 \u2013 b\u016btina i\u0161judinti s\u0105narius, pratempti raumenis. Traum\u0173 prevencijai yra svarbu raumen\u0173 j\u0117gos treniravimas, tod\u0117l, net jei esate b\u0117gimo ar va\u017eiavimo dvira\u010diu entuziastas, rekomenduo\u010diau apsilankyti treniruokli\u0173 sal\u0117je ar atlikti raumen\u0173 stiprinimo pratimus su savo k\u016bno svoriu\u201d, \u2013 paai\u0161kina pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Naudinga u\u017esiimti kuo \u012fvairesne fizine veikla<\/strong><\/p>\n

L. \u017dlibinait\u0117, kalb\u0117dama apie pasirenkam\u0173 treniruo\u010di\u0173 balans\u0105, pataria rinktis kuo \u012fvairesn\u0119 veikl\u0105, kuri leist\u0173 sustiprinti \u017emoni\u0173 raumenis, \u0161ird\u012f, kaulus ar kitas k\u016bno dalis. \u201e\u017dmon\u0117ms treniruo\u010di\u0173 metu reikia \u012fvairov\u0117s, kad gal\u0117tume gerai jaustis ir b\u016bti sveiki. Neu\u017etenka u\u017esiimti viena aerobinio tipo veikla, pavyzd\u017eiui, b\u0117gimu, plaukimu, dvira\u010dio va\u017eiavimu ar vien lankyti treniruokli\u0173 sal\u0119. Turi b\u016bti balansas tarp raumen\u0173 j\u0117gos, aerobinio paj\u0117gumo ir mobilumo gerinimo treniruo\u010di\u0173.<\/p>\n

J\u0117gos treniruot\u0117s pagerina k\u016bno i\u0161vaizd\u0105, sutvirtina raumenis ir d\u0117l to esame stipresni, sugebame atlikti daugiau fizini\u0173 pastang\u0173 reikalaujan\u010dias u\u017eduotis ne vien sporto sal\u0117je, bet ir kasdieniame gyvenime. Aerobinio paj\u0117gumo treniruot\u0117s yra svarbiausias ilgaam\u017ei\u0161kumo veiksnys, kuris turi daugyb\u0119 privalum\u0173, toki\u0173 kaip: geb\u0117jimas ilgiau ir da\u017eniau treniruotis, greitesnis atsistatymas ir riebal\u0173 deginimas. Da\u017enai pamir\u0161tame, kad tarp j\u0117gos ir aerobinio paj\u0117gumo treniravimo yra svarbu mobilumas, tai apima lankstum\u0105, judesi\u0173 amplitud\u0117s didinim\u0105. Kai s\u0105nariai, rai\u0161\u010diai, sausgysl\u0117s ir raumenys leid\u017eia atlikti judesius laisviau, pla\u010diau, mes geriau judame ir geriau kontroliuojame savo k\u016bno pad\u0117t\u012f. Pagrindinis patarimas \u2013 u\u017esiimti kuo \u012fvairesne fizine veikla, nepamir\u0161ti subalansuotos mitybos, kokybi\u0161ko poilsio ir miego\u201c, \u2013 pataria specialist\u0117.<\/p>\n

Ar patyrus traum\u0105 galima mank\u0161tintis?<\/strong><\/p>\n

Skirtingos fizin\u0117s veiklos formos gali b\u016bti atliekamos net ir patyrus tam tikr\u0105 traum\u0105. Tiesa, specialist\u0117 \u012fsp\u0117ja, kad tai daryti kiekvienas privalo atsakingai, \u012fvertinant savo galimybi\u0173 ribas. \u201ePatyrus \u012fvairias traumas, tam tikrais atvejais neb\u016btina visi\u0161kai nutraukti fizinio aktyvumo. \u0160tai, jeigu patyr\u0117me kojos traum\u0105, juk galima mank\u0161tinti rankas ar kit\u0105 koj\u0105. Jeigu negalima atlikti pratim\u0173 atsistojus, juk galima mank\u0161tintis atsis\u0117dus, atsigulus. Bet koks fizinis aktyvumas yra geriau negu jokio.<\/p>\n

Pra\u0117jus savaitei po traumos, reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti l\u0117tai ir reguliariai mank\u0161tinti raumenis, galima juos tempti. Tai pad\u0117s i\u0161gyti ir i\u0161laikyti raumens fizines savybes. Jei jau\u010diamas skausmas, treniravimosi intensyvum\u0105 vert\u0117t\u0173 suma\u017einti. Atliekant raumen\u0173 tempim\u0105, reik\u0117t\u0173 toki\u0105 pad\u0117t\u012f i\u0161laikyti 30 sekund\u017ei\u0173. Tai patariama daryti 4 kartus per dien\u0105, tempti tol, kol pajuntamas lengvas tempimas. Raumen\u0173 nereikia tempti, jeigu jau\u010diamas skausmas.<\/p>\n

Po 3\u20136 savai\u010di\u0173 galima didinti fizin\u0117s veiklos trukm\u0119 bei atstum\u0105. Bet kuriuo atveju nereik\u0117t\u0173 skub\u0117ti gr\u012f\u017eti \u012f \u012fprastin\u0119 veikl\u0105, kol dar jau\u010diamas skausmas, nes traumos gali atsinaujinti. Kilus bet kokiems klausimams, vert\u0117t\u0173 konsultuotis su gydytojais ar kineziterapeutais\u201c, \u2013 rekomendavo pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Vis\u0105 straipsn\u012f skaitykite portale\u00a0TV3.lt<\/a><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Skirtingos aktyvaus laisvalaikio praleidimo formos \u017emoni\u0173 organizmui teikia neabejotin\u0105 naud\u0105, ta\u010diau aktyviai laik\u0105 leid\u017eia ne visi. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kineziterapijos studij\u0173 programos lektor\u0117 Laura \u017dlibinait\u0117 dalijasi patarimais kaip \u012ftraukti daugiau fizinio aktyvumo \u012f savo rutin\u0105 ir kaip i\u0161vengti traum\u0173. Vardija per menko jud\u0117jimo pasekmes Specialist\u0117 pastebi, kad net ir pasibaigus karantino laikotarpiui, dalis \u017emoni\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":25,"featured_media":8190,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-8189","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8189","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/25"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8189"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8189\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8191,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8189\/revisions\/8191"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8190"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8189"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8189"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8189"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}