{"id":4569,"date":"2019-12-05T08:53:33","date_gmt":"2019-12-05T06:53:33","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/mf\/?p=4569"},"modified":"2019-12-05T08:54:27","modified_gmt":"2019-12-05T06:54:27","slug":"aids-geriau-zinoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/aids-geriau-zinoti\/","title":{"rendered":"\u201cAIDS- geriau \u017einoti\u201d"},"content":{"rendered":"
<\/p>\n
Gruod\u017eio 1 d. \u2013 pasaulin\u0117 kovos su AIDS diena, kuri minima nuo 1988 m. Nuo 1981-\u0173j\u0173, kada buvo u\u017eregistruotas pirmasis \u0161ios ligos atvejis, vis dar n\u0117ra \u00a0skiep\u0173 ir vaist\u0173, galin\u010di\u0173 j\u0105 i\u0161gydyti, nors mokslininkai jau suk\u016br\u0117 kelet\u0105 preparat\u0173, stiprinan\u010di\u0173 imunin\u0119 sistem\u0105, kurie padeda kovoti su \u017dIV (\u017emogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenim\u0105. AIDS liga pirm\u0105 kart\u0105 nustatyta 1980 metais Kalifornijoje. Pirmieji AIDS sukeliant\u012f virus\u0105 1983-1984 metais i\u0161skyr\u0117 mokslininkai: pranc\u016bzas L.Montanje ir amerikietis R.Galo. \u017dIV priklauso retrovirus\u0173 grupei, vadinamai lentivirusais, nes jie vystosi l\u0117tai. Paprastai prab\u0117ga ne vieneri metai, kol pasirei\u0161kia \u017dIV infekcijos simptomai. \u017dIV atakuoja \u017emogaus imunin\u0119 sistem\u0105, t. y. sistem\u0105, kurios paskirtis \u2013 apsaugoti \u017emog\u0173 nuo infekcij\u0173.\u00a0 Virusas, pa\u017eeisdamas imunin\u0119 sistem\u0105, per kelerius metus sukelia AIDS, \u017emon\u0117s mir\u0161ta \u00a0nuo antrini\u0173 infekcij\u0173, plau\u010di\u0173 u\u017edegimo, i\u0161sekimo, gripo ir kit\u0173 lig\u0173, nes organizmas tampa joms neatsparus.<\/p>\n
\u0160iai dienai pamin\u0117ti, gruod\u017eio 3 dien\u0105, \u00a0Medicinos fakulteto lektor\u0117s: \u00a0Albina Vai\u010diulevi\u010dien\u0117 ir Angelik\u0105 Putramentien\u0117,\u00a0 organizavo seminar\u0105 \u2013 viktorin\u0105 \u00a0\u201c AIDS – geriau \u017einoti \u201c Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokiniams. \u00a0Seminaro tikslas – visuomen\u0117s, ypa\u010d jaunimo \u0161vietimas apie \u017dIV ir kitas lyti\u0161kai plintan\u010dias infekcijas, ma\u017einant riziking\u0105 ir formuojant atsaking\u0105 elgsen\u0105. Lektor\u0117 Albina Vai\u010diulevi\u010dien\u0117 informavo, kod\u0117l, k\u0105 ir kam svarbu \u017einoti apie \u017dIV (AIDS)? \u00a0Pirma: \u017dIV ligai gydyti sukurti labai geri\u00a0 vaistai. Nors jie nesunaikina viruso, bet pristabdo jo dauginim\u0105si organizme. Antra: teisingai vartodamas vaistus, \u017dIV u\u017esikr\u0117t\u0119s \u017emogus lytini\u0173 santyki\u0173 metu\u00a0 neplatina viruso kitiems, nes jo organizme vaistai u\u017eslopina virus\u0105. Tre\u010dia: \u017dIV technologijos padar\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 \u0161uol\u012f \u2013 d\u0117l \u017dIV gali pasitikrinti pats, greit\u0105\u00a0 test\u0105 nusipirk\u0119s vaistin\u0117je ar elektronin\u0117je parduotuv\u0117je. Visiems, kurie tur\u0117jo nors menkiausi\u0105 rizik\u0105 u\u017esikr\u0117sti, \u00a0svarbu i\u0161sitirti ir \u017einoti, ar netapo viruso ne\u0161iotoju.<\/p>\n
Lektor\u0117 \u00a0pateik\u0117 U\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 centro (ULAC) duomenis apie \u017dIV viruso epidemiologij\u0105 pasaulyje ir Lietuvoje. Nuo to laiko, kai buvo u\u017efiksuoti pirmieji susirgimai, jau mir\u0117 beveik 40 milijon\u0173 vyr\u0173, moter\u0173 ir net vaik\u0173.\u00a0 Jungtini\u0173 taut\u0173 duomenimis 2018 m. gyveno 37,9 mln. \u017dIV u\u017esikr\u0117tusi\u0173 asmen\u0173. <\/strong>ULAC duomenimis, i\u0161 viso iki \u0161. m. lapkri\u010dio 1 d. Lietuvoje u\u017eregistruotas 3291 \u017dIV u\u017esikr\u0117t\u0119s asmuo<\/strong>, i\u0161 j\u0173 vyr\u0173 beveik keturis kartus daugiau (2606 vyrai ir 685 moterys). Pasitinkant Pasaulin\u0119 AIDS dien\u0105, U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad per de\u0161imt \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesi\u0173 Lietuvoje nustatyta 119<\/strong> nauj\u0173 \u017dIV infekcijos atvej\u0173 (86 vyrai ir 33 moterys<\/strong>). Pagal galim\u0105 u\u017esikr\u0117timo b\u016bd\u0105 38 asmenys \u0161iais metais u\u017esikr\u0117t\u0117 \u017dIV vartodami \u0161virk\u0161\u010diamuosius narkotikus. \u00a0Kas antras asmuo \u017dIV infekcija u\u017esikr\u0117t\u0117 lytini\u0173 santyki\u0173 metu: 43 \u2013 heteroseksuali\u0173 ir 17\u00a0 \u2013 homoseksuali\u0173. Dvide\u0161imt vieno asmens galimas \u017dIV u\u017esikr\u0117timo b\u016bdas nenusta. Pagal apskritis \u0161iemet daugiausia nauj\u0173 \u017dIV infekcijos atvej\u0173 u\u017eregistruota Vilniaus apskrityje (57), Klaip\u0117dos \u2013 15, Panev\u0117\u017eio \u2013 4, Kauno \u2013 17, \u0160iauli\u0173 \u2013 8, Tel\u0161i\u0173 \u2013 5, Marijampol\u0117s \u2013 4, Taurag\u0117s \u2013 2, Utenos \u2013 1, Alytaus \u2013 1, tarp j\u0173 \u2013 penki u\u017esienio pilie\u010diai.<\/strong><\/p>\n Pa\u017eymint Pasaulin\u0119 AIDS dien\u0105, \u012fvairiose gyventoj\u0173 bendruomen\u0117se Lietuvoje vyksta viktorinos -protm\u016b\u0161iai \u201eAIDS \u2013 geriau \u017einoti\u201c, kurie skatina dalyvius giliau pasidom\u0117ti apie \u017dIV ir AIDS bei sustiprina \u012fvairi\u0173 gyventoj\u0173 grupi\u0173 budrum\u0105, tarp institucin\u012f\u00a0 bendradarbiavim\u0105.<\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Gruod\u017eio 1 d. \u2013 pasaulin\u0117 kovos su AIDS diena, kuri minima nuo 1988 m. Nuo 1981-\u0173j\u0173, kada buvo u\u017eregistruotas pirmasis \u0161ios ligos atvejis, vis dar n\u0117ra \u00a0skiep\u0173 ir vaist\u0173, galin\u010di\u0173 j\u0105 i\u0161gydyti, nors mokslininkai jau suk\u016br\u0117 kelet\u0105 preparat\u0173, stiprinan\u010di\u0173 imunin\u0119 sistem\u0105, kurie padeda kovoti su \u017dIV (\u017emogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenim\u0105. AIDS […]<\/p>\n","protected":false},"author":7,"featured_media":4604,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-4569","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4569","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/7"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4569"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4569\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4605,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4569\/revisions\/4605"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4604"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4569"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4569"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/archyvas.kaunokolegija.lt\/mf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4569"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}